Vis dėlto į viduramžius grįžti neragina, tik sako, kad norinčios prisiimti visą atsakomybę už vaikelį ant savo ir pribuvėjos pečių, turėtų turėti tam teisę. Tokią poziciją priešais prezidentūrą niūniuodamos senąsias lietuviškas lopšines ir ratu S. Daukanto aikštėje stumdamos vežimėlius trečiadienį išsakė prieš režisierės Inesos Kurklietytės namuose atliktą kratą pasisakiusios šeimos.
Į žinomų menininkų Inesos Kurklietytės ir Ramūno Abukevičiaus namus pareigūnai įsibrovė antradienio rytą, apie šeštą valandą, kai šeimos vaikai dar miegojo. Po tris valandas trukusios kratos iš namų buvo surinkti visi I. Kurklietytės režisuoto filmo „Lengvas raganavimas“ įrašai. Prokuratūros teigimu, tai niekaip nesusiję su pačios menininkės veikla, o tiesiog tokiu būdu stabdoma tai, kas Lietuvoje nelegalu – gimdymai namuose.
Gimdyti namuose gali ne visos
Kai Laura laukėsi Barboros, jai buvo 25 metai. Kaip ir kiekvienai moteriai, pirmasis nėštumas kėlė daug streso, kankino nežinia. „Buvau „suinvalidinta“, įtikinta, kad nėštumas yra savotiška moters negalia, o tokią moterį reikia kuo greičiau įgrūsti į ligoninę“, – prisimena moteris, šiandien prie savęs glaudžianti jau dvi atžalas.
Prieš penkerius metus Laura apie gimdymą namuose žinojo nedaug. Kaip pati pasakoja, tuo metu moterys retai rinkdavosi gimdyti namuose. Dabar jauna moteris tokių šeimų pažįsta daug. Daugiausia tai – gausios gražios šeimos. „Visada svajojau ir tebesvajoju gimdyti namuose, bet man turbūt nelemta“, – įvykiams už akių užbėga pašnekovė.
Pirmasis nėštumas ir ypač gimdymas Laurai kelia vien slogius prisiminimus. Baltapūkė penkiametė Barbora, tvirtai įsikibusi į mamos koją, gimė daugiau nei mėnesiu per anksti ir tesvėrė pusantro kilogramo. Gimdymą Laura prisimena kaip košmarą – gydytojai ant jos rėkė, šiurkščiai elgėsi.
Ligoninė kelia neigiamas emocijas
„Gyvuliška“, – vienu žodžiu portalui lrytas.lt bendrą atmosferą apibūdina moteris. Neprofesionalumu ir klaidomis Laura medikų jokiu būdu nekaltina, tik sako, kad ligoninėms visiškai nerūpi gimdyvės emocinė būklė, psichologinis palaikymas.
Vežimėlyje snaudžiančios Onutės moteris susilaukė mažiau nei prieš vienerius metus. Svajoti gimdyti namuose moteris niekada nesiliovė, bet likimas nusprendė kitaip. Laura neslepia, kad pasirinkimą lėmė ir tvirta vyro pozicija. „Po sunkaus pirmojo gimdymo jis pasitiki tik medikais, ir aš tai suprantu“, – pasakojo moteris. Vyras dalyvavo abiejuose gimdymuose, bet ramiai jaučiasi tik apsuptas medikų komandos.
Besilaukdama Onutės, moteris jautėsi labai gerai, iki pat paskutinių dienų dirbo. Specialių mankštų ar baseinų ji nelankė. Kaip pati sako, ir be to jautėsi gerai. Bet į gydytojų pastabas ir raginimus gimdyti anksčiau jau žiūrėjo kritiškiau. „Jaučiausi labai gerai, žinojau, kad pirmiausia turiu įsiklausyti į savo kūną“, – pasakoja moteris.
Kūdikiai miršta ir ligoninėse, ir namuose
Laura drąsiai priduria, kad jei ir antrojo nėštumo metu būtų aklai sekusi gydytojų nurodymų, Onutė veikiausiai taip pat būtų buvusi „neišnešiotukė“. Ligoninės tyrimus abejonių apimta moteris paneigė privačioje klinikoje.
Dar prieš pat gimdymą Laurai atsiskyrė placenta, smarkiai kraujuojanti moteris buvo išgabenta į ligoninę ir svajones gimdyti namuose teko vėl atidėti ateičiai. Moteris prisimena, kad plūstančiai kraujais jai pirmiausia buvo pakišta šūsnis popierių, o tik tada nugabenta į operacinę. „Reikia kelti klausimus, kodėl vaikai nenori eiti į mokyklas, kodėl moterys bijo ligoninių“, – dėstė moteris.
Daug laiko ligoninėse praleidusi moteris sako, kad kaip ir gimdant namuose, taip ir ligoninėse moterys patiria gimdymo traumų, komplikacijų, persileidimų. „Kai kūdikis miršta ligoninėje, apie tai niekas nekalba, nes tai yra norma“, – kalbėjo moteris. Anot jos, nesėkmės yra natūrali gimdymų dalis, taip buvo ir bus visais laikais.
Medikai siekė gimdymą pagreitinti
Giedrė buvo pasiryžusi gimdyti pati, be paskatinamųjų vaistų ar cezario pjūvio, nors medikai bandė įtikinti pasirinkti kitą kelią. Beveik 12 valandų trukęs pirmasis gimdymas, anot moteris, tiesiog atsibodo medikams, todėl specialiai sušaukta gydytojų komisija ragino jį paspartinti. Vis dėlto Giedrė pagimdė pati - trečią valandą dienos pasaulį išvydo sveikas berniukas. Šiandien kartu su vyru Vaida pora augina jau keturis vaikus.
Antras vaikas į pasaulį pasibeldė po dvejų metų. Šeima prisimena, kad nėštumas buvo labai sąmoningas, pora lankė specialius kursus, baseiną ir ruošėsi gimdyti namų vonioje. „Norėjom, kad toks svarbus įvykis priklausytų nuo mūsų, ne tik nuo medikų“, – atvirauja šeimos tėtis Vaidas. Pora neslepia nuo pat nėštumo pradžios bendravusi su labai artimu žmogumi, kuris ir priėmė gimdymą namuose.
„Vaiką priėmė žmogus, kuriuo pasitikėjom, ne jo turimais diplomais“, – sako šeima, iš kurios žodžių suprantu, kad gimdymą prižiūrėjo ne profesionali medikė, rekomenduota draugų. Namų vonioje, stebint vyresnėliui ir pribuvėjai, šeimai per porą valandų gimė beveik 4 kilogramų svorio berniukas Ignas. Moteris sako, kad tikrąjį gimdymo stebuklą tik tada ir išgyveno.
Gimdė namuose ne dėl mados
Vaidas prisimena, kad iš pirmojo gimdymo ligoninėje buvo išvarytas, todėl antro sūnaus atėjimas tiesiogine prasme į namus jam suteikė itin daug džiaugsmo. Kai pradėjo lauktis trečio vaiko, šeima sako jau net neturėjusi abejonių, kur gimdyti. Pora neigia, kad gimdyti namuose yra brangu. „Mitas, kad už pagalbą tenka pakloti bent porą tūkstančių litų“, – sako tėtis, neslepiantis, kad šių dienų pribuvėjos dirba neatlygintinai.
„Nuo vaikystės bijau ligoninių ir baltų chalatų“, – sako keturių vaikų mama, už rankos laikydama jaunėlę ketverių metų Dorotėlę. Jai svarbiausia, kad šalia būtų artimi žmonės, kurie ją pažįsta. Gimdanti moteris, anot Giedrės, nėra tokia stipri, kad galėtų sąmoningai pasirinkti, ką kada daryti, todėl medikai nevengia manipuliuoti, kalbina paspartinti gimdymą, palengvinti vaistais ar atlikti cezarį, taip pasilengvinant sau darbą.
„Namuose viskas vyksta natūraliai, taip, kaip moteriai duota“, – pasakoja moteris, neslepianti, kad į namuose gimdančias moteris žiūrima kreivai. Giedrei teko slapukauti nėštumo metu nuo prižiūrinčios gydytojos, vėliau – pediatrės. „Gimdymą namuose renkamės tikrai ne dėl mados“, – sako moteris, neslepianti vilčių, kad po kelerių metų poros galės teisėtai rinktis, kur gimdyti.
