Maža to, ieškodami žemės ūkio technikos, ūkininkai jos įsigyja tokios, kad kaimynams net žiaunos atvimpa. Mat pastaroji atrodo lyg atriedėjusi iš amerikietiškų serialų.
Gamina patys
Nors žemės ūkio darbams būtinos technikos šiuo metu – į valias, ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai nevengia pademonstruoti išmonės. Jie – nagingi, todėl technikos geba pasigaminti ir patys.
„Prieš keletą metų teko daug laiko ir pinigų skirti atnaujinti galvijų fermoms ir jose esančiai įrangai.
Investuoti tenka ir šiuo metu. Tad nutarėme pasidomėti, kokia yra situacija Lietuvos rinkoje, - kokia įrangos pasiūla ir kokios jos kainos.
Pasižvalgę nutarėme, kad dalį reikalingų padargų galima pasigaminti ir mūsų šalyje“ , - kalbėjo žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Marius Žutautas.
Jo teigimu, žvalgytuvės rinkoje paliudijo, kad pasigaminus įrangos patiems, galima investuoti apie 30–40 proc. lėšų mažiau nei perkant jos, pagamintos garsių firmų.
Žodžiai tapo darbais. „Agrowill Group“ ir „Puntukas“ jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
„Puntukas“, iki šio visą dėmesį skyręs kompensacinės įrangos, būtinos neįgaliesiems gamybai, šiuo metu išdrįso imtis naujovių.
Pagal individualius žemdirbių užsakymus pastaroji bendrovė pradėjo gamini technikos, kurią tieks ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms: girdyklų galvijams, grotelių bei įvairių kitų metalo gaminių.
„Nauda abipusė, - įsitikinęs M. Žutautas. – Pramonės įmonės dar neatsitiesė po sunkmečio. Užtat nuo šiol jos gaus papildomų užsakymų, o žemės ūkio bendrovės – gerokai pigesnės, bet kokybiškos įrangos“.
Taupūs smulkmenose
Žemės ūkio bendrovės „Grūduva“ darbuotojai patys atnaujina žemės ūkio techniką. Jie geba sukurti ir pagaminti ūkyje būtinų prietaisų.
Pavyzdžiui, vadovaujami ūkio inžinieriaus Audriaus Puidoku, bendrovės mechanikai ėmėsi kultivatorių gamybos.
Sumanūs šios bendrovės darbuotojai net smulkmenose geba taupyti. Įprastinius, ant kaklo galvijams kabinamus atpažinimo daviklius jie pakeitė ausų įsagais.
Pastarieji yra daug pigesni, o paskirtis – tokia pat. Ir davikliai, ir elektroniniai įsagai skirti gyvulių bandai valdyti.
Jie skirti gyvuliams atpažinti. Pasiligojus karvei, krinta primilžis. Iš daviklio siunčiamų duomenų ir galima sužinoti, kurį galviją ištiko bėda.
Nusipirko aukcione
Kėdainių rajone, netoli Šėtos ūkininkaujantis Arūnas Danyla praėjusią rugiapjūtę grūdus supirkėjams vežė įspūdingu amerikietišku „Ford“ vilkiku. Tikėtina, kad šiemet iki rugiapjūtės išskirtinis vilkikas nesubyrės.
Arūnas „Fordą“ įsigijo aukcione, kurį prieš keletą metų buvo paskelbusi bendrovė „Mažeikių nafta“. Aukciono būdu pastaroji atsikratė kone viso seno metalo laužo.
„Pamaniau – paeksperimentuosiu. Studijos ėjo į pabaigą, ketinau pradėti ūkininkauti“, - taip A. Danyla, nusiuntęs paštu pasiūlymą aukcionui, už 8 tūkst. litų įsigijo seną, sugedusį „Ford“ vilkiką.
Parsitempęs iš Mažeikių, pastatė jį nuošalėje. Ir trejus metus prie jo nė nekišo nagų. Bet baigęs studijas, ėmė krapštinėti, kol galop prikėlė antram gyvenimui.
„Atgaivinau“, - šypsojosi vaikinas. Vilkikui reanimuoti jis paklojo dar 40 tūkst. litų. Mat detalių teko siųstis iš Amerikos. Jei būtų pirkęs naują, kaina būtų išsipūtusi galbūt ir dešimteriopai.
„Mechanikai Mažeikiuose patarė kreiptis į meistrą Utenoje, jei prireiks pagalbos. Prireikė. Pasirodo, tas žmogus remontuoja senus amerikietiškus automobilius. Jis ir pats dalyvavo aukcione. Abu konkuravome, to nė nežinodami“, - pasakojo A. Danyla.
Nagingas meistras, tuometės individualios įmonės „Krovinys“ savininkas atgaivino vilkiko variklį. Bet A. Danylos išlaidos tuo neužsitraukė. Jų prireikė įvorėms, naujiems ratams, kitoms detalėms. Pavyzdžiui, tam, kad būtų galima išversti priekabą, teko atsisiųsti iš JAV tepalo siurblį.
Užtat pernai ūkininkas A. Danyla jau pylė į amerikietišką vilkiką nukultus grūdus. Vienu kartu – 30 tonų. Ir pats nuvairuodavo jį iki grūdų supirkėjų elevatoriaus.
