Kas taps didžiausios pagal narių skaičių partijos lyderiu, bene labiausiai domina pačius „darbiečius” ir „tvarkiečius”, kurie sekmadienį savo tarybose palaimino vadovybės žygius jungtis.
Tačiau kuo baigsis derybos, kol kas spėlioti drįsta nedaugelis.
Nors V. Uspaskichas žadėjo būti lankstus, neabejojama, kad grumtynių nebus išvengta. Mat „darbiečiai” įsitikinę, kad naujos partijos vedlys turi būti V. Uspaskichas.
R. Pakso šalininkai irgi nelinkę nusileisti. Todėl neatmetama, kad besijungiančioms partijoms gali tekti pasiieškoti ir naujo bendro vedlio. Darbo partija tokiu regi Seimo vicepirmininką Vytautą Gapšį. Tačiau kliudo viena bėda – jis yra teisiamas.
Viskas turėtų paaiškėti balandį, kai abi susijungti nusiteikusios partijos planuoja šaukti suvažiavimus.
Bet sprendžiant iš to, kaip ramiai vakar vyko partijų vadovybės posėdžiai, didelių netikėtumų neturėtų įvykti.
Ir plojimai, ir šūksniai
R. Paksas sekmadienį tarybos narių buvo sutiktas plojimais ir šūksniais. Prieštaraujančių būsimoms jungtuvėms buvo vienas kitas.
Kiti apie tai kalbėjo kaip apie išsigelbėjimą, treti ragino bent nenerti į V. Uspaskicho glėbį stačia galva ir blaiviai viską apmąstyti. Tarp pastarųjų buvo ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tiesa, jis vis dėlto ragino kolegas pritarti deryboms.
O kritiškai nusiteikęs partijos Raseinių skyriui vadovaujantis Seimo narys Remigijus Ačas, kuris anksčiau pareiškė, kad R.Paksas priėjo liepto galą, posėdyje nepasirodė.
Patarė neištirpti glėbyje
Darbo partijos taryboje disidentinių kalbų būta dar mažiau, o derybų pradžiai pritarta sutartinai. Tik šios partijos prezidiumui priklausančio Seimo nario Kęstučio Daukšio balse buvo juntamas šaltukas.
„Mūsų partija yra stipri. Neturėtume ištirpti politinių partnerių glėbyje, turime išlaikyti savo liniją”, – teigė K. Daukšys, bet vis dėlto pripažino, kad susijungimas turi ir privalumų.
Kad jungtuvės abiem partijoms naudingos vien dėl pragmatinių sumetimų, kalbėjo ir Kauno tarybos narys Gintaras Furmanavičius, nors jis konfliktuoja su vietos „tvarkiečiais”.
Viską spręs suvažiavimas
Ar partijų jungtuvės vyks sklandžiai, jų lyderiai neprognozuoja. Nuo tiesaus atsakymo, kiek bendražygių gali nubyrėti ir patraukti pas kitus, jie sekmadienį išsisuko.
Seime surengę bendrą spaudos konferenciją politikai taip pat neatskleidė, kaip siūloma pavadinti būsimą naują politinį darinį. Sprendimus dėl partijos pavadinimo, simbolikos ir programos turėtų pasiūlyti vakar sudarytos keturios darbo grupės.
– Ką manote apie V. Uspaskicho planus į bendrą partiją įtraukti ir „darbiečių” satelitę – Leiboristų partiją?
R. Paksas: Atvirai sakant, apie tokius planus išgirdau pirmą kartą. Manau, Darbo partijos pirmininkas savo siūlymą paaiškins detaliau, ir neabejoju, kad rasime sutarimą, kaip pavykdavo rasti iki šiol.
V. Uspaskichas: Tai neturėtų trukdyti partijų jungimo procesui. Šio klausimo nebus pagrindinėje darbotvarkėje, nes jis bus sprendžiamas vėliau.
Be to, sulaukiame įvairių pasiūlymų ir iš kitų partijų.
Jau yra bent dviejų kitų partijų pirmininkų pageidavimai jungtis, tačiau aš iš pradžių esu linkęs baigti jungimosi procesą su „Tvarka ir teisingumu”.
– Kodėl V. Uspaskichas nenori iš karto vadovauti jungiamoms partijoms?
V.U.: Kas pasakė, kad nenoriu? Noriu. Tik sakau, kad būsiu lankstus. Labai aiškiai pasakiau: kol vyksta teisminis procesas, kuris naujam dariniui gali visaip atsiliepti, būsiu lankstus.
Bet kas vadovaus būsimai partijai, nuspręs suvažiavimas.
– Ar svarstoma galimybė, kad būsimai partijai po jungtuvių vadovautų ne V. Uspaskichas ar R. Paksas, bet kas nors kitas?
V.U.: Darbo partija tokią galimybę svarsto ir delegavo apie tai kalbėti bendroje darbo grupėje. Pasiūlymų yra įvairių, bet priimtas bus vienas.
R.P.: Apie galimybę sujungti partijas mes su V. Uspaskichu kalbame jau daugiau kaip dvejus metus. Tai aktyviau, tai ne tiek aktyviai.
Vienu metu net turėjome įkūrę darbo grupę, kuri turėjo spręsti bendrus klausimus. Bet yra taip kaip ir yra – procesas prasidėjo tik dabar, tarybų nariams pritarus norui susijungti.
Buvo kalbama ir apie kitus kandidatus į bendros partijos pirmininko postą. Dabar girdime ir kitų pasiūlymų. Aš palaikau nuostatą, kad į visus klausimus atsakys jungtinis suvažiavimas, tarp jų – ir į šį.
– Kada partijos planuoja dirbti kartu ir Seime? Ar irgi bus laukiama suvažiavimo, ar tai gali įvykti anksčiau?
R.P.: Įsivaizduoju, kad tai šiek tiek užtruks.
– Kas vis dėlto tuos dvejus metus trukdė partijoms susijungti? Kokie buvo pagrindiniai trukdžiai?
R.P.: Negaliu pasakyti, kad tai – trukdžiai. Bet visuomet sveri, kas yra naudingiau šiandien. Manau, daugelis partijų dėl to ir nesusijungia, nes pradeda ieškoti trukdžių arba kokių nors lengvatų sau.
V.U.: Reikėjo laiko susitaikyti su tokia mintimi ir ją suvirškinti. Bet kokia nauja idėja ne taip lengvai skinasi kelią. Nelengva net ir iš mažesnio, kuklesnio namo pervažiuoti gyventi į didesnį. Mums su R.Paksu lengviau, o žemesnėms grandims reikia duoti daugiau laiko.
Koalicijos nežada griauti
– Ar gali būti, kad nauja partija siūlytų persvarstyti valdančiosios koalicijos susitarimą ir reikalauti premjero posto?
V.U.: Iš mano pusės tokių veiksmų tikrai nebus. Nedarysime pakeitimų tik dėl pakeitimų. Jeigu matysime, kad kažkokie darbai iš viso nevyksta, tada kalbėsime. Bet aš tuo netikiu. Ši valdančioji dauguma yra darbinga.
R.P.: Kalbėdami apie gana didelių partijų susijungimą, mes kalbame apie politinį stabilumą, o ne atvirkščiai. Mes neskiriame šio susijungimo galimiems pokyčiams koalicijoje ar Vyriausybėje.
Kaip tik esame suinteresuoti, kad šiai koalicijai sektųsi kuo geriau. Linkime sėkmės premjerui Algirdui Butkevičiui ir stengsimės jam padėti.
– Kas galėtų būti didžiausi naujo darinio politiniai konkurentai?
V.U.: Visi, kurie yra politinėje padangėje, yra politiniai konkurentai.
– Kiek dėl susijungimo partijos gali patirti nuostolių? Ar skaičiuojama, kiek narių iš abiejų partijų gali nubyrėti?
V.U.: Mes sieksime, kad susijungimo metu nebūtų prarastas nė vienas žmogus. Todėl kiekvieną bandysime įtikinti.
– Kas galėtų būti bendros partijos kandidatas būsimuose prezidento rinkimuose?
V.U.: Man patiko R.Pakso atsakymas į šį klausimą: jeigu bus toks poreikis, surasime gerą.
– Kas lauktų partijos, jeigu V. Uspaskichas ir kiti Darbo partijos veikėjai būtų nuteisti? Ar nebijote tokios draugijos?
R.P.: Mažiau norėčiau kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Ir seniai mes nieko nebijome.
– Ar sujungus partijas bus siekiama performuoti koaliciją ir Vilniaus taryboje, kuriai vadovauja Artūras Zuokas?
Gal bus bandoma turėti savo merą?
R.P.: Būtent viena darbo grupių turės rasti kriterijus, kaip skyriai turėtų tapti bendromis komandomis. Tokią bus siekiama padaryti ir Vilniuje.
Kaip bus nuspręsta dėl koalicijos Vilniuje, paaiškės ateityje. Bet žinau, kad šioje savivaldybėje Darbo partija turi aštuonis narius, vicemeras Jonas Pinskus gerai darbuojasi, todėl pažiūrėsime.
Iš pirmų lūpų
Lauras Bielinis
Politologas
„Šie įvykiai rodo, kad prasidėjusios partijų jungtuvės turėtų finišuoti tvarkingai ir sėkmingai. Pirmiausia dėl to, kad abi pusės puikiai jaučia galimo susijungimo naudą, kuri pasireikš netrukus – tapus galingiausia ir didžiausia partija bei frakcija, ir ateityje – per rinkimus.
Kita vertus, susitarti abi partijas skubina ir jų problemos, kurias susijungimas bent iš dalies išspręstų. Darbo partija, matyt, taip tikisi apsaugoti savo struktūras nuo galimo teisinio persekiojimo pasibaigus teismo procesui.
O „tvarkiečiai” šiomis jungtuvėmis neabejotinai sustiprintų savo pozicijas ir galėtų realizuoti tam tikrus interesus, kuriuos patenkinti iki šiol buvo per maži. Be to, aišku, šiuo žingsniu siekia reabilituoti iš Lietuvos politinės arenos išstumtą savo lyderį.
Nemanau, kad neaiškumas dėl būsimos partijos lyderiavimo sukeltų didelių problemų, taptų neperžengiamu barjeru. Aišku, kiekviena partija sieks, kad jos atstovas būtų bendros partijos vėliavnešys, nes tai garantuos tam tikrą tos politinės jėgos pranašumą.
Neatmesčiau, kad dabartiniai lyderiai dėl noro susitarti peržengs savo asmenines ambicijas, ir prie partijos vairo gali stoti kas nors iš antro plano.”
