Neretai pirmoji kliūtis būna teksto autoriaus pavardė. Jei žmogus
nesuklumpa ją rašydamas, didelė tikimybė, kad jis bus pakviestas į
kitą konkurso turą, vyksiantį po mėnesio.
Ėjo kaip į šventę
Pirmą kartą Nacionalinį diktantą rašė Vilniaus knygų mugės lankytojai,
kuriems buvo labai ankšta.
Ant palangės pasidėję popieriaus lapus, susigrūdę koridoriuje - beveik
100 žmonių, atėjusių į šią mugę, siekė išbandyti jėgas ir pasitikrinti
kalbos žinias.
Kalbos mylėtojų, kurie rungėsi dėl raštingiausių piliečio vardo, buvo
gerokai daugiau nei iš anksto užsiregistravusiųjų.
Jaudulio neslėpė ir 44-erių vilnietis verslininkas Marius Pilkauskas,
kuriam rašyti tokį diktantą buvo didelė šventė.
„Diktantas - man buvo iššūkis. Galėjau atitrūkti nuo kasdienybės ir
pasitikrinti savo žinias“, - kalbėjo vyras.
Didžiausias netikėtumas verslininkui buvo tai, kad jo ranka buvo
atpratusi nuo rašiklio, paaiškėjo, kad rinkti tekstą kompiuteriu būtų
kur kas greičiau.
„Ar diktante pasitaikė sunkių žodžių? Ar reikėjo pagalvoti apie žodžių
darybą?“, - pasiteiravau M. Pilkausko.
Vyras tikino, kad pasijuto kaip moksleivis mokyklos suole, o
daugiausia neaiškumų jam buvo dėl skyrybos. Jis neabejojo, kad privėlė
klaidų.
Rašyti eina šeimomis
„Šalyje nacionalinis diktantas šiemet rašomas šeštą, o Marijampolėje -
septintą kartą. Praėjusiais metais šalyje jis nebuvo organizuojamas.
Daug marijampoliečių pasigedo šio renginio, sulaukėme gausybės
skambučių, todėl nusprendėme viską pasidaryti patys“, – sakė
Marijampolės miesto vyriausioji kalbos tvarkytoja Marija Žvinakevičienė.
Praėjusiais metais iniciatyvos ėmėsi neformalios grupės „Aš už
Marijampolę“ narys Arūnas Kapsevičius. Renginys buvo skirtas
Marijampolės savivaldos jubiliejui.
Tąsyk Kultūros centre esančioje posėdžių salėje vos tilpo norintieji
pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – diktantą rašė 60
marijampoliečių.
Jiems buvo diktuojama prozininko, Lietuvos kariuomenės karininko Jono
Vizbaro-Sūdavo (1915-2001) kūrinio ištrauka apie Sūduvą.
„Senelio laiškas“ diktanto rašytojams, kurių susirinko 46, pasirodė sunkokas tekstas.
Šiemet jauniausia pirmojo etapo Marijampolėje dalyvė – trylikametė
moksleivė Vasarė Papečkytė, o vyriausias – 76 metų Vytautas Paškauskas.
M. Žvinakevičienė pastebėjo, kad pasitikrinti lietuvių kalbos žinių vis
dažniau ateina šeimos – sutuoktiniai, mamos ar abu tėvai su vaikais.
Šį kartą diktantą rašė šešios šeimos.
Yra bene dešimt marijampoliečių, kurie Nacionalinio diktanto rašyme
dalyvauja nuo pat šios tradicijos gimimo: gydytojas Vladas Greičius,
kultūros darbuotojai Jūratė ir Jonas Zakaravičiai, muzikos pedagogė
Nijolė Gruodienė ir kiti.
„Noriu tik pasitikrinti savo žinias. Dukra ne kartą pastebėjo, kad aš
taisyklingai – be šiais laikais jaunimo pamėgtų trumpinių – ir su
visais skyrybos ženklais, rašau ir trumpąsias žinutes, ir elektroninius
laiškus“, – sakė ketvirtą kartą diktantą rašanti Laimutė Sujetienė.
Raštingesni - vyresni žmonės
Prieš 8 metus šalyje pradėjus rengti Nacionalinio diktanto konkursą, ėmė
aiškėti tam tikros tendencijos, deja, liūdnos.
Vyresni žmonės Lietuvoje yra raštingesni nei jaunimas, o baigusieji
mokyklą prieš 10 metų paprastai parašo diktantą geriau nei baigusieji
pernai ir užpernai, o raštingiausi yra vyresnio amžiaus teisininkai.
Taip kalbėjo Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
ekspertė A.Šventickienė, kuri šiemet tikrins parašytus diktantus.
Konkurso dalyviai, pirmajame diktante padarę ne daugiau kaip keturias
rašybos arba skyrybos klaidas, toliau bus pakviesti į baigiamąjį
konkurso turą. Tik tada paaiškės raštingiausias Lietuvos pilietis.
„Gerai, kad diktanto autorius yra Vytautas V.Landsbergis. Jo pavardė --
kaip lakmuso popierėlis.
Pasižiūrime, kaip parašyta ši pavardė, dažnai būna jau dvi klaidos,
vadinasi, bus ir daugiau klaidų diktante“, - juokavo mokytoja
A. Šventickienė.
Pasitikrinti galės ir internete
Šiemet diktantą tikrins 13 mokytojų, o prieš dvejus metus - pakako 9.
Į diktantą dažniausiai būna įtraukta sunkesnės rašybos žodžių, jie yra
mažiau vartojami, todėl dažniausiai yra klumpama ties tais žodžiais.
Pirmą kartą diktantą buvo galima rašyti namuose ir tekstą išsiųsti
organizatoriams paštu. Toks diktantas bus patikrintas, ištaisytas ir
išsiųstas autoriams, bet jie nebus pakviesti į antrąjį turą.
Konkurso dalyvių rašto darbai buvo užklijuoti specialiuose vokuose ir
išsiųsti į Vilnių. Todėl pirmojo turo diktanto tekstas bus paskelbtas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje ne iš karto, o vasario
26-ąją.
Valstybei nekainavo nė lito
Nacionalinio diktanto konkurso idėja į Lietuvą atkeliavo iš
Prancūzijos. Savaitraščio „Atgimimas“ žurnalistas Stanislovas Kairys -
vienas pirmųjų, organizavusių šį konkursą Lietuvoje.
„Kilo mintis, kad meilę tėvynei reikia parodyti konkrečiu būdu -
veiksmu, o ne žodžiais.
Atsitiktinai susipažinęs su vienu prancūzų leidėju, išmanančio tokio
konkurso užkulisius, buvau jo padrąsintas, taigi, beliko paskleisti šią
mintį mūsų šalyje“, - kalbėjo S.Kairys.
Tačiau be rėmėjų ir savanorių Nacionalinio diktanto konkursas Lietuvoje
nebūtų pajudėjęs iš vietos. Jis yra organizuojamas be valstybės
paramos, todėl nekainuoja nė lito mūsų mokesčių mokėtojams.
Diktantas - ne kasdienis reiškinys. Tai suprato kopijuojančio
popieriaus tiekėjai. Be šio brangaus popieriaus diktanto konkurso
dalyviai negalėtų patikrinti savo klaidų, nes nėra lengva prisiminti
visą tekstą.
Šįkart jie galėjo įsidėti darbo kopiją į kišenę, parsinešti į
namus ir laukti, kol interneto svetainėse bus paskelbtas diktantas.