Dešimtys tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio suvažiavo
į Romą popiežiui netikėtai paskelbus, kad jis atsistatydins, nes
dėl silpstančių jėgų nebegali vadovauti Katalikų Bažnyčiai.
Minios Vatikane turėtų susirinkti sekmadienį ir trečiadienį,
kai pasaulio 1,2 mlrd. katalikų lyderis XVI-ojo amžiaus aikštėje
galutinai atsisveikins su paprastais tikinčiaisiais.
Ketvirtadienį ryte Benediktas XVI susitiks su kardinolais, o po
pietų sraigtasparniu nuskris į popiežių vasaros rezidenciją
Kastel Gandolfe.
Ten jis pamojuos žmonėms pro langą, o tada nueis melstis į
koplyčią.
Ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku
Benediktas XVI taps tik antruoju per Bažnyčios 2 tūkst. metų
istoriją popiežiumi, atsistatydinusiu dėl to, kad nebepajėgia eiti
šios tarnystės.
Benediktas XVI yra sakęs, kad gyvens „slapta nuo pasaulio“, iš
pradžių - Kastel Gandolfe, o nuo balandžio ar gegužės, kai bus
baigtas remontas, Bažnyčios Motinos (Mater Ecclesiae) vienuolyno
pastate Vatikano teritorijoje - ramybės oazėje su nuosavu daržu ir
žydinčių gėlių lysvėmis.
Vatikanas nurodė, kad popiežiaus neklaidingumas - prieštaringai
vertinama galia daryti neginčijamus pareiškimus mokymo klausimais -
apleis jį tą pačią akimirką, kai jis nebebus Bažnyčios galva.
Šis atsistatydinimas yra revoliucinis veiksmas, kuris, pasak
daugelio Vatikano ekspertų, gali tapti precedentu būsimiems
popiežiams – tam laikui, kai jų jėgos neišvengiamai pradės
sekti.
Dėl tokio sprendimo nusiminė, o kai kuriais atvejais - net
nusivylė, daugelis paprastų katalikų, kurie tikisi, kad popiežiai
vadovaus iki pat savo mirties.
Vienintelis kitas panašiomis aplinkybėmis atsistatydinęs
popiežius buvo Celestinas V, atsiskyrėlis, kuris 1294 metais
atsistatydino vos keli mėnesiai po išrinkimo.
Jis tada pasakė, jog nebegali pakelti Romos intrigų, ilgisi
paprastesnio gyvenimo ir nėra fiziškai pajėgus eiti pontifiko
pareigų.
1415 metais popiežius Grigalius XII atsistatydino, kad užbaigtų
Vakarų schizmą, kai du pretendentai pasiskelbė pontifikais Pizoje
ir Avinjone, sukeldami katalikybės skilimo pavojų.
Gana negirdėtas yra dalykas, kad popiežius ir jo pirmtakas
gyvens visai šalia vienas kito, už Vatikano sienų. Tai - nežinomi
vandenys Katalikų Bažnyčiai, ir tam prireiks delikataus tvarkymosi.
Netikėtumas buvo toks didelis, kad Vatikanas vis dar
neapsisprendžia, kokį titulą turės Josephas Ratzingeris ir ar jis galės toliau nešioti baltus popiežiaus drabužius. Tarp galimų jo titulų po atsistatydinimo buvo svarstomas
„Romos vyskupas emeritas“.
Benediktas XVI, kuris yra teologas, nori tęsti savo akademinius
tyrinėjimus, bet Vatikano atstovas Federico Lombardi yra sakęs, kad jis galėtų teikti „dvasinius patarimus“ savo įpėdiniui.
Vatikano kultūros ministras Gianfranco Ravasi buvusio popiežiaus, gyvenančio vienuolyne ant kalvos
šlaito, vaizdą netgi palygino su Biblijos Moze, tarpininkaujančiu
tarp Dievo ir izraelitų vykstant mūšiams žemiau esančiame
slėnyje.
Stebėtojai sako, kad naujoji tvarka gali painioti daugelį
katalikų.
Iš karto po Benedikto XVI atsistatydinimo, penktadienį,
kardinolai pradės „kongregacijas“, kurių metu nustatys prioritetus
pasaulinei Bažnyčiai ir išsiaiškins kandidatus į popiežiaus
sostą.
Kol bus išrinktas naujas pontifikas, Bažnyčiai vadovaus
kardinolas Tarcisio Bertone - skaldanti
figūra, kuri daug metų buvo dešinioji Benedikto XVI ranka ir užima
kamerlengo postą.
T. Bertone bus atsakingas už „Žvejo žiedo“ sunaikinimą. Šis
auksinis popiežiaus žiedas su antspaudu tradiciškai yra
sunaikinamas popiežiui mirus, kad ant dokumentų juo nebebūtų
galima dėti antspaudų.
T. Bertone ir kiti kardinolai tada paskirs konklavos pradžios
datą. Į konklavą rinkti naujo popiežiaus suvažiuos 116
„kardinolų rinkikų“ - jaunesnių nei 80 metų amžiaus - iš viso
pasaulio.
Joks aiškus favoritas nėra iškilęs, nors Benedikto XVI
sprendimas rodytų, kad Bažnyčiai reikia jaunesnio popiežiaus,
kuris galėtų jai vadovauti šiuolaikiniame pasaulyje. Vatikano
stebėtojai sako, kad naujasis popiežius taip pat turėtų būti
labiau ganytojas, o ne akademikas.
Pagal normalias taisykles, kurių laikomasi popiežiui mirus,
konklava turi prasidėti 15-20 dienų po pontifiko mirties, bet
Vatikano kanoninės teisės žinovai aiškinasi, ar tą terminą
būtų galima paankstinti.
Kardinolai susirinks už uždarų durų Siksto koplyčioje, po
garsiosiomis Michelangelo freskomis, o jų diskusijos
vyks su visiško slaptumo priesaika, kurią sulaužius gresia
ekskomunika.
Konklava gali trukti kelias dienas, kol kuris nors kandidatas
surinks du trečdalius balsų. Tada to kandidato bus paklausta, ar jis
sutinka prisiimti popiežiaus tarnystę, o balsalapiai bus sudeginti
specialioje krosnyje, iš kurios pro kaminą ims veržtis balti
dūmai, reiškiantys, kad naujas popiežius išrinktas.
Tada naujasis popiežius pasitrauks į specialų „Ašarų
kambarį“ prie Siksto koplyčios, kur užsivilks pontifiko drabužius,
o paskui pasirodys balkone virš Šv.Petro aikštės - aidint
lotyniškam paskelbimui „Habemus Papam!“ („Turime popiežių!“).
