Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prisipažino, kad A. Audicką pasiūlė advokatas Irmantas Norkus.
Apie kilusias abejones žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo su Lietuvos banko vadovu.
- Kodėl buvo imituojamas konkursas bankams, jei jau iš anksto buvo aišku, kad geroji Ūkio banko dalis atiteks Šiaulių bankui?
- Jokios imitacijos nebuvo. Kvietimas dalyvauti šiame veiksme buvo objektyvus ir tikras.
- Raštas su pasiūlymu komerciniams bankams buvo išsiųstas vasario 14-ąją po vidudienio. Bankų vadovai pakviesti atvykti kitą dieną. Tuo tarpu jau išvakarėse buvo pasirašytas ketinimų protokolas su Šiaulių banku dėl Ūkio banko. Kai kurie bankų vadovai tai vadina pasityčiojimu.
- Visi buvo pakviesti ateiti ir gauti preliminarią informaciją ir ramiai pagalvoti – dalyvaus jie ar nedalyvaus konkurse dėl Ūkio banko. Į susitikimą atėjo trijų bankų atstovai, kurie išklausė informaciją ir nusprendė pagalvoti. Vėliau iš visų gavome informaciją, kad jų nedomina Ūkio bankas.
- Tačiau sutikite, kad kvietime paminėti, jog jau pasirašėte ketinimų protokolą su Šiaulių banku yra keista. Ar normalu kviesti į derybas bankus ir tuo pačiu pasakyti, kad jau vieta užimta?
- Manau, kad tai yra normalu. Jei būtume gavę rimtą pasiūlymą, tai būtų sustiprinę mūsų derybinę poziciją. Yra aiškiai parašyta, kad su Šiaulių banku buvo pasirašyti tik ketinimai. Kalbama apie priešderybinę situaciją.
Visi galėjo pateikti pasiūlymus ir dalyvauti derybose. Derybos su Šiaulių banku prasidėjo po memorandumo dėl Ūkio banko. Tai neformalus mandatas. Aš žinau faktus ir žinau, kaip viskas vyko. Jums susidarė vienoks įspūdis, man - kitoks.
- Kodėl pasamdėte bendrakursio, su kuriuo gyvenote viename kambaryje penkerius metus, teisinę kontorą, kad ši teiktų paslaugas, susijusias su Ūkio banku?
- Tai sąmokslo teorijų interpretavimas. Mes su Irmantu Norkumi gyvenome viename kambaryje iki 1995 metų. Po to aš jo nemačiau ir mes neturėjome jokių kontaktų.
Mačiau jį tik jūsų televizijos studijoje, kai atstovavo vieną iš „Snoro“ kreditorių. Aš čia kalbu apie santykius profesine prasme. Kalbos apie bendravimus šeimomis tikrai nėra teisingos. Mes su Irmantu tikrai netapome draugais ar kraujo broliais.
O paslaugas pirkome pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apklausos būdu. Šios advokatų kontoros pasiūlymas buvo geriausias.
- Ar jūs nurodėte priimti Adomą Audicką į I. Norkaus advokatų kontorą?
- Mes tikrai niekam nieko nenurodėme. Ši advokatų kontora dirbo prie Ūkio banko projekto nuo praėjusių metų. A. Audickas tapo jų komandos nariu. Visiškai normalu turėti įvairius scenarijus. Buvome atsiklausę ir kitas kontoras dėl administracinių paslaugų teikimo. Turiu omenyje didžiojo ketverto audito įmones. Neįžvelgčiau jokio dirbtinumo.
Jis buvo laisvai samdomas specialistas. Žinoma, matau sinergijos, kad advokatų kontora, kuri dirbo ties paskolų portfeliu iki dienos X, ir vėliau pratęsė tą darbą, tai aš matau efektyvumo užuomazgų.
- Bet ar normalu, kai laikinasis administratorius iškart nusamdo buvusį darbdavį?
- Tai nėra darbdavys. Tai yra dviejų šalių susitarimas. Palikime šį jūsų nurodomą interesų konfliktą spręsti tiems, kas yra kompetentingi šioje srityje. Aš čia neįžvelgiu jokio viešųjų ir privačių interesų derinimo konflikto.
- Kai kurie kiti žinomi teisininkai sako, kad šiam asmeniui galioja ne tik Banko įstatymas, bet ir kiti, susiję su viešais asmenimis.
- A. Audickas neveikia kaip viešus įgaliojimus turintis asmuo. Lietuvos banko nurodymai susiję su moratoriumu, priežiūra. Mus sieja tik pavedimo sutartis.
- Ar jūs pripažįstate, kad I. Norkaus kontoros samdymas buvo klaida?
- Ne man vertinti, ar tai klaida, ar ne. Žiūrint iš efektyvumo pusės - tai geras sprendimas. Ar tai atitinka etikos standartus, nutars komisija.
- Gana keistai nuskambėjo jūsų pasakymas, kad etika ir moralė nėra šio pasaulio dimensijoje.
- Ta sritis, kurioje aš ir dirbu, labai prasilenkia tiek su etika, tiek su morale. Turiu omenyje tuos veiksmus, kuriuos atlikome su „Snoru“ ar dabar su Ūkio banku.
Tie reiškiniai, kuriuos mes ten pamatėme, būtent ir prasilenkia su etika ir morale. Tą turėjau omenyje. Tikimės, kad mūsų veiksmuose etikos ir moralės bus daugiau.
- Ar pasirašydamas sutartį su I. Norkaus kontora, pasidomėjote, ar ji neatstovauja Ūkio banko indėlininkams ir jų interesams?
- Buvo keliamas klausimas dėl interesų konflikto. Jie garantavo, kad nėra interesų konflikto. Mes visais kanalais tai patikrinome. Mes nenorėjome, kad bankinės paslaptys patektų į rankas asmenų, kurie turi tą konfliktą.
- Ar jūsų žiniomis ši kontora atstovavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, kuris valdo dalį Šiaulių banko akcijų?
- Ši informacija nebuvo žinoma. Interesų konfliktus jie patys turėtų administruoti ir valdyti. Pasirašėme konfidencialumo sutartis su kiekvienu advokatu. Jie įsipareigojo laikyti informaciją paslaptyje, o už jų atskleidimą buvo numatytos sankcijos.
- Kaip jūs reaguotumėte į žinią, kad I. Norkaus kontora susijusi ir su Ūkio banko pirkėju, ir pardavėju?
- Niekaip nereaguočiau. Jei būtų konfidencialumo pažeidimai, kontora už tai atsakytų.
- Pateiksiu jums įrodymus, kad 2009-2011 metais I. Norkaus kontora dalyvavo šimtamilijoniniuose kontraktuose su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kuris yra vienas Šiaulių banko savininkų. Ši informacija anksčiau buvo viešai prieinama kontoros interneto svetainėje, tačiau neseniai ji buvo išimta. Argi tai nėra interesų konfliktas?
- Tai nėra interesų konfliktas. Ir tai normalu. Kodėl informacija apie tai dingo iš advokatų kontoros interneto puslapio, klausimas ne man. Su šia kontora mes jau nebedirbame. Santykius su jais baigėme moratoriumo dėl Ūkio banko dieną.
- Kas ir kada sugalvojo A. Audicką skirti Ūkio banko laikinuoju administratoriumi ? Ar ne I. Norkus?
- Iš principo taip. Jis pasiūlė. Nes A. Audickas buvo samdomas šioje kontoroje teikti konsultacines paslaugas. Šiuo atveju kalbame apie darbų tęstinumą.
Su A. Audicku pasirašėme sutartį po moratoriumo Ūkio bankui. Mes galvojome įvairius scenarijus. Kalbėjome su įvairiais potencialiais paslaugų teikėjais, audito kompanijomis.
- Kiek žmonių dirba jūsų vadovaujamame Lietuvos banke?
- 559.
- Nejaugi negalima parengti banko perėmimo plano su tiek žmonių?
- Jūs turbūt žinote, kad Lietuvos bankas neužsiima tik bankų perėmimu ar jų priežiūra. Turime ir kitas funkcijas – investuojame lėšas, rūpinamės grynųjų pinigų apyvarta, darome tyrimus, prognozes.
Prie bankų priežiūros dirba apie 100 žmonių. Žinoma, yra ir teisininkų. Tačiau išimtiniams atvejams perkame teisines paslaugas iš šalies.
- Bet ar nėra grėsmės nutekėti informacijai, kai samdoma kontora, kuri anksčiau dirbo su Ūkio banku.
- Yra konfidencialumo susitarimai. Šiuo atveju jokios informacijos nutekėjimo, kitaip nei „Snoro“ atveju, nebuvo.
- Kodėl Lietuvos bankas pasirašė sutartį su audito kompanija, kuri auditavo Ūkio banką?
- Sutartis su „Delloite Touch“ buvo pasirašyta 2011 metų pabaigoje–2012 m. pradžioje. Žinoma, yra reputacinės rizikos dalykų. Mes juos puikiai suprantame. Tačiau žmonės, kurie auditavo Ūkio banką, neaudituoja Lietuvos banko. Tuo mes tikrai pasirūpinome.
Jų pasiūlymas buvo geriausias perkant pagal viešuosius pirkimus. Kol kas jų vaidmuo nėra aiškus Ūkio banko istorijoje.
- Ar esate tikras, kad bus pasirašyta sutartis su Šiaulių banku?
- Nesu tikras. Vyksta intensyvios derybos. Kas yra geras turtas, kokia yra rizika. Taigi yra daug klausimų. Tai labai sudėtingas sandoris, pirmas Lietuvos istorijoje.
- Ar vertėjo skaldyti Ūkio banką į dvi dalis neišskaidant nuosavybės klausimo?
- Tai yra tarptautinė praktika. Tai nėra lietuviškas nacionalinis dviratis. JAV per metus pertvarkoma apie 200 bankų. Mes nesame naujokai.
