„Dėl lėšų - aš manau, jeigu bus sprendžiami tokie klausimai,
tikrai nagrinėsime, bet norėtųsi, kad draugiškos partnerystės
pastangomis būtų vis dėlto ir iš jų pusės žengtas žingsnis“, -
žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Butkevičius.
Premjeras patvirtino, jog Vyriausybė tarpininkaus Lenkijos
lietuvių dialoge su Lenkijos vadžia, kad nebūtų uždaromos
Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinės mokyklos.
„Taip, tarpininkausime, jau yra raštas ant mano stalo ir tikrai
bus dedamos visos pastangos, kad būtų atsižvelgta į pageidavimus“,
- teigė jis.
Trečiadienį BNS komentuodamas paskelbtą ketinamų uždaryti
Lenkijos Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų bendruomenių
kreipimąsi, A. Butkevičius teigė, kad sprendimo reikia ieškoti
kalbantis Punsko vietos valdžios, lietuvių bendruomenės ir
centrinės Lenkijos valdžios atstovams.
Ano premjero, sprendžiant dėl lietuviškų mokyklų Punske
svarbu rūpintis lietuviškos tapatybės išsaugojimu, tačiau kartu
reikia atsižvelgti į besikeičiančią demografinę situaciją ir
priimti ekonomiškai tvarius sprendimus.
„Punsko valsčiaus Švietimo, Finansų bei Ūkio komisijų
posėdyje už mokyklų uždarymą balsavo 11 tarėjų (2 lenkai ir 9
lietuviai). Tikiu, jog tik pasvėrę visus argumentus, gerai
apsvarstę tarėjai priėmė tokį sprendimą, kuris šiandien
Lenkijos lietuvių bendruomenei kelia nerimą. Dėl mokyklų Punske
turi būti rastas toks sprendimas, kuris leistų išsaugoti
lietuvišką tapatybę, tačiau kartu būtų ekonomiškai tvarus,
atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją“, -
teigiama trečiadienį BNS perduotame premjero komentare.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, jog
tikisi, kad Lenkija atsižvelgs į Lietuvos praktiką išlaikyti
mažas lenkiškas mokyklas, spręsdama finansavimo klausimą trims
lietuviškoms Punsko valsčiaus mokykloms, kurioms gresia uždarymas.
Trečiadienį buvo pranešta, kad Lenkijos lietuviai laišku
kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydami tarpininkauti dialoge
su Lenkijos vadžia, jog nebūtų uždaromos Navinykų, Pristavonių
ir Vidugirių pagrindinės mokyklos.
Lietuviškoms mokykloms Punske Lietuva yra skyrusi vienkartinę
finansinę paramą - buvusi Vyriausybė 2011 metais buvo skyrusi 350
tūkst. litų šioms mokykloms išlaikyti.
Susikibo ir dėl egzaminų
Praėjusią kadenciją Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovavęs konservatorius
Valentinas Stundys sako, jog švietimo ir mokslo ministro Dainiaus
Pavalkio sprendimas palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių
mažumų mokyklų abiturientams diskriminuos likusius moksleivius,
tarp jų ir mokslą lietuviškose mokyklose pasirinkusius tautinių
mažumų atstovus.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir buvęs švietimo ir mokslo
ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Anot jo, lietuvių kalbos
valstybinis egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant stoti į
aukštąsias mokyklas.
V. Stundys sprendimą palengvinti egzamino sąlygas Lietuvos lenkų
politikų pageidavimu sako esant destruktyviu bei skaldančiu
visuomenę, siūlo politinę atsakomybę dėl jo prisiimti premjerui
Algirdui Butkevičiui.
„Tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje
mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi,
kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias
mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos
suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu“, - Konservatorių
frakcijos išplatintame pranešime cituojamas V. Stundys.
Buvęs komiteto vadovas taip pat primena, kad buvusi Vyriausybė
ėmėsi priemonių padėti tautinių mažumų mokyklų moksleiviams
pasirengti suvienodintam egzaminui, taip pat buvo numatytas
pereinamasis laikotarpis.
„Geram pasirengimui Lietuvos valstybė sudarė reikiamas
finansines sąlygas: dvidešimt nuošimčių padidino mokinio
krepšelį, kad tose mokyklose vaikai galėtų būti mokomi ne
klasėse, o grupėse, kad mokyklos nusipirktų būtinų vadovėlių ir
kitų mokymui reikalingų priemonių. Be to, nustatė, kad tokioms
mokykloms nėra privaloma antroji užsienio kalba, taip atsiranda dar
viena papildoma galimybė didinti lietuvių kalbos mokymuisi skirtų
valandų skaičių.
Maža to, dar nustatė lengvesnius egzamino
vertinimo reikalavimus. Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
politikai kategoriškai prieštarauja taip ir toliau siaurindami
vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos
švietimo sistemoje“, - situaciją komentuoja V. Stundys.
„Akivaizdu, kad šios Vyriausybės darbas tampa pageidavimų
koncertu, todėl pirmiausia atsakomybė dėl destruktyvių, visuomenę
skaldančių sprendimų tenka premjerui Algirdui Butkevičiui“, -
reziumuoja parlamentaras.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius tvirtina,
kad sprendimas leisti tautinių mažumų abiturientas rašyti
mažesnės apimties rašinį niekuo nepagrįstas.
„Buvo atliktas bandomasis testas, žiūrima, koks yra lietuvių ir
tautinių mažumų moksleivių valstybinės kalbos žinios, ir tuo
pagrindu praėjusiais metais apsispręsta, kad lenkų moksleiviams
reikalinga gramatikos srityje, rašybos srityje palengvinimai, tuo
metu dabar sprendimas susiaurinti rašinio apimtį iš esmės nėra
pagrįstas jokiais apčiuopiamais tyrimais. Bandomasis testas
neparodė jokių sunkumų tautinės mažumos moksleiviams rašyti
rašinį, jis parodė rašybos mokėjimo atsilikimą, ir tuo pagrindu
tos lengvatos jau buvo padarytos“, - BNS sakė G. Steponavičius.
Jis laikosi nuomonės, jog ministro „koalicijos Politinės tarybos
sprendimu“ pasirašytas įsakymas „įneš sumaištį rengiantis
laikyti egzaminą ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp pačių
abiturientų, tai reiškia, kad iš esmės atsisakoma turinio prasme
vieningo lietuvių kalbos egzamino“.
„Tam ruoštasi ne vienerius metus ir šia prasme tai yra
nekorektiškas žingsnis, nes lietuviams, baigiantiems lietuviškas
mokyklas, bus sudarytos nevienodos, diskriminuojančios sąlygos
stojant į aukštąsias mokyklas jau šiais metais, nes lietuvių
kalbos valstybinis egzaminas yra vienintelis egzaminas, kuris
privalomas stojant į bet kurią aukštąją mokyklą“, - sakė buvęs
ministras.
Lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant
lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą įteisinantį
įsakymą švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis
pasirašė trečiadienį. Ministras tikina, jog po metų bus grįžta
prie šio klausimo ir egzamino tvarka galbūt bus griežtinama.
Ministras anksčiau ne kartą yra minėjęs, jog lengvatos
numatomos laikinai - vieneriems metams, tačiau ministro pasirašytame
įsakyme konkretus vienerių metų laikotarpis nenurodomas.
D. Pavalkis BNS ketvirtadienį patvirtino, jog įsakyme konkretus
terminas nenumatytas, tačiau tikino, kad prie šio klausimo bus
grįžta po metų.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du
skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis
užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja
kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos -
mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams, tačiau nuo šių
metų pagal Švietimo įstatymą egzaminai turėjo būti
suvienodinami.
Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų
rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų
moksleiviams palengvinta - tautinių mažumų mokyklų abiturientams
privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos
egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame –
ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams
nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis.
Dalis politikų, aukštųjų mokyklų atstovų tikina, kad
padarytos nuolaidos tautinių mažumų atstovams yra reikšmingos ir
jau negalima teigti, kad lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų
atstovai laiko vienodą egzaminą.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo
įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių
kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau
pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti
lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas
pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai
sukėlė daugiausiai Lietuvos lenkų pasipiktinimą.
