Gal jau netoli laikas, kai slaugės ir sanitarai vos tik sunkia liga susirgusių kauniečių artimiesiems dalins vizitines korteles su laidojimo paslaugų kontaktais ir reklama.
Vėžiu sergantis B. Tichonovas dar kvėpavo, kai į jo žmonos mobilųjį telefoną atėjo SMS žinutė: „K. Baršausko g. 65. Marius – firma“ (ir nurodytas mobiliojo ryšio telefonas).
Nurodyta, kad žinutė išsiųsta sanitaro Arvydo vardu. G. Tichonova suprato, kad ją jau medžioja „vyrai liūdnais veidais“ – ankštoje Kauno rinkoje konkuruojančios laidojimo paslaugų firmos.
Kitą dieną vyras iš tiesų mirė, bet G. Tichonova iki šiol neatsikrato šiurpulingo jausmo, kurį ji patyrė, kai sulaukė pasiūlymo patikėti laidotuvių rengėjams dar alsuojantį sutuoktinį.
Žinia apie negyvėlį – 700 litų
Kaune jau ne pirmi metai klesti prekyba negyvėliais, lavonų vagystės. Vieša paslaptis, kad Kauno gydymo įstaigų, ypač ligoninių reanimacijos skyrių darbuotojai gauna papildomų pajamų iš laidojimo firmų, pranešdami jiems apie ką tik mirusį žmogų.
Arba sutrikusiems, skausmo apimtiems artimiesiems įbrukdami vizitinę kortelę su laidojimo paslaugų teikėjo telefono numeriu ir adresu. Prieš nesąžiningus konkurencijos metodus, informacijos apie mirusiuosius pirkimą, kovojančios Laidojimo paslaugų asociacijos (LPA) duomenimis, už pranešimą apie „šviežią“ negyvėlį slaugės, sanitarai gauna nuo 500 iki 700 litų.
Paskambinus telefono numeriu iš kurio G. Tichonovai buvo atsiųsta žinutė, atsiliepė vyriškis, kuris patvirtino esantis Kauno onkologijos ligoninės pagalbinis darbininkas (sanitaras) Arvydas Ivanauskas.
Bet jis griežtai neigė teikęs informaciją K. Baršausko gatvėje įsikūrusiai įmonei apie mirusįjį ligoninėje, kuris iš tiesų dar buvo gyvas. Neigė ir siuntęs žinutę G. Tichonovai.
„Jeigu tik žmonės paprašo, tada duodu laidojimo paslaugų kontaktus. Jokių pinigų už tai negaunu“, - spyrėsi vyriškis.
Tačiau jis nepaneigė dažnai rekomenduojantis mažą laidojimo firmą K. Baršausko gatvėje sakydamas: „Jie palaidojo mano tėvą, man patiko. Gerai viską atliko, mažai pinigų paėmė“, – tvirtino sanitaras A. Ivanauskas.
Mažuosius skriaudžia didieji?
Firmos direktorius Marius Serčeka irgi neigė mokantis sanitarams, kad jie praneštų apie atsisveikinusius su šiuo pasaliu ar viliotų velionių artimuosius, dalindami jo įmonės kontaktus, reklamuotų.
Jei tikėsime M. Serčeka, intrigas prieš jį nuolat rezga „konkurentų hienos“ – taip savo varžovus laidojimo versle vadino legendinio kūrinio „Dvylika kėdžių“ personažas, graborius Bezenčiukas.
„Į LPA susibūrusios didžiosios laidojimo paslaugų bendrovės stengiasi išstumti iš rinkos mažiukus. Asociacija vykdo prieš mane šmeižto kampaniją, nes aš žmones palaidoju pigiau. Jiems riesta, nes prisistatė brangių laidojimo salių, prisiskolino milijonų, dabar nežino kur dėtis. Jos neišgali konkuruoti su mažomis įmonėmis, kurios naudojasi bažnyčių salėmis, todėl ir į paskutinę kelionę kauniečius palydi pigiau“, – tikino M. Serčeka.
Jis įsitikinęs, kad didžiosios bendrovės pralaimi konkurencinę kovą mažoms individualioms įmonėms, kurios laidoja žmones pigiau, nenusileisdami paslaugų kokybe. Esą todėl LPA ir griebiasi šmeižto, klastoja žinutes, siekia įvairiai kompromituoti konkurentus.
Įsipareigojo konkuruoti sąžiningai
Palaidoti savo vyrą G. Tichonova patikėjo „Liūdingai“, vienai seniausių Kauno ritualinių paslaugų bendrovei. Jos direktorius Rolandas Laurinavičius teigė žinantis daugybę su morale prasilenkiančių, sąžiningą konkurenciją iškreipiančių faktų, bet su tokiu akibrokštu, kai medžiojamas „gyvas negyvėlis“ susiduria pirmąkart.
Jis atmetė ir M. Serčekos priekaištus, esą didžiosios laidojimo bendrovės kėsinasi užgrobti ritualinių paslaugų rinką, šantažu bando išstumti „mažuosius žaidėjus“.
„Kaune yra apie 20 laidojimo firmų, bet tik 8 yra pasirašiusios garbės kodeksą nepirkti informacijos iš medikų ir slaugytojų apie mirusius. Pasiryžusiems sąžiningai konkuruoti durys į LPA yra atviros“, – tvirtino R. Laurinavičius.
Trūksta kapinių ir numirėlių
Kaune susidarė prieštaringa situacija. Iš vienos pusės – trūksta kapinių plotų mirusiems kauniečiams laidoti. Iš kitos pusės – nepakanka numirėlių, kad galėtų išsilaikyti smulkus laidojimo verslas. Vidutiniškai Kaune per dieną miršta 10 kauniečių, į juos ranką tiesia apie 20 laidojimo įmonių. Vidutiniškai gyvenantis kaunietis laidotuvėms skiria apie 3 tūkst. litų.
Dėl tokio nedidelio grobio ir prasideda lenktynės su laiku: kas pirmasis suspės pasiūlyti paslaugą sunkią valandą. Kuo toliau, tuo nekantresnės darosi laidojimo paslaugų firmos – jau nebelaukiama, kol žmogus išleis paskutinį kvapą.
