Paklaustas, kodėl ant VTEK pastato nuolat plazda ne trispalvė, o raudona Vyčio vėliava, šios tarnybos komisijos narys, istorikas D. Rimkevičius atsakė: „Per valstybines šventes iškeliame ir trispalvę. Bet savo pavyzdžiu norime paraginti valstybines įstaigas, kad jos keltų ir istorines vėliavas. Atkreipkime dėmesį, kad 1918-ųjų vasario 16-ąją, kai buvo skelbiamas Nepriklausomybės aktas, trispalvės net nežinota. Ji atsirado tik po mėnesio“, – kalbėjo D. Rimkevičius.
VTEK komisijos narys istorikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Konstitucijoje rašoma apie LDK ir dabartinės Lietuvos valstybės tęstinumą, tai turėtų atsispindėti ir valstybinėje smbolikoje.
Jo manymu, neatsitiktinai Lietuvoje viena pirmųjų valstybinių įstaigų, virš kurios iškilo istorinė LDK vėliava, tapo VTEK.
"Jau Lietuvos Statutuose matyti tarnybinės etikos normų užuomazgų. Pavyzdžiui, teisėjui draudžiama prisistatyti pas notarą kaip pareigūnui, jis privalo kreiptis kaip paprastas pilietis", - sakė D. Rimkevičius.
Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje bei Kaune, Karo muziejaus skvere. Vyčio vėliava nuolat plevėsuoja ir virš Seimo.
Praėjusiais metais Seime užregistruotas K. Masiulio ir S. Šedbaro pasiūlymas kelti istorines vėliavas virš prezidentūros, ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų per šventes.
Vyčio vėliava, K. Masiulio nuomone, galėtų būti iškelta ir virš Gedimino pilies Vilniuje liepos 6-ąją, minint karaliaus Mindaugo karūnavimo sukaktis.
Preliminariai apskaičiuota, kad išplėsti valstybinės vėliavos naudojimą biudžetui atsieis apie 100 tūkst. litų.
Be VTEK, iniciatyvos platinti istorinės vėliavos idėją ėmėsi Lietuvos ambasada Vengrijoje. Čia greta valstybinės trispalvės puikuojasi ir raudonoji Vyčio vėliava.
Bandymams išplėsti istorinės vėliavos naudojimą pasipriešino radikalių pažiūrų patriotai: Vilniaus sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius ir priešsovietinio pasipriešinimo veteranas, kunigas Alfonsas Svarinskas.
„Tik banditai ir kagėbistai galėjo sugalvoti trispalvę keisti į Vyčio vėliavą. Išskleista ji gerai atrodo, bet suskleista atrodo kaip sovietinė raudona“, - piktinosi A. Svarinskas.
Istorikas Alfredas Bumblauskas ragino nebijoti istorinės vėliavos, atvirkščiai – naudoti ją kuo daugiau, nes į LDK simboliką ir net visą kunigaikštystės praeitį kėsinasi baltarusiai.
„Jau daug metų Baltarusijoje kalama į galvą, kad LDK buvo slavų – baltarusių valstybė, ją sukūrę lietuviai esą buvo slavai, o dabar šiuo vardu vadinama tauta iš tiesų neva yra žemaičiai, okupavę slavų lietuvių (baltarusių) žemes – Rytų Lietuvą su Vilniumi, senąja slaviškos LDK sostine“, - ne kartą kalbėjo istorikas.
Šių metų Vasario 16-osios minėjimuose Vilniuje istorinių vėliavų buvo matoma nemažai. Tačiau patriotinio jaunimo eitynėse Kaune margavo beveik vien tik trispalvės ir senovės baltų ženklais išpieštos vėliavos.
Radikalių tautinių pažiūrų lietuviams Vyčio vėliava nėra artima, nes ji simbolizuoja LDK – ne tautinę, o daugiatautę baltišką ir slavišką valstybę.
