Neringos savivaldybės tarybos sprendimu 2006 metų rugpjūtį Juodkrantės mokykla tapo Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla – bendrojo lavinimo mokykla, suteikiančia ir papildomų su jūreivyste ir laivininkyste susijusių žinių bei praktinės patirties.
Kasmet vaikų Neringoje mažėja. Šiuo metu Juodkrantėje mokosi 40, o Nidoje – 142 moksleiviai.
Pernai Neringos politikai nusprendė sujungti abi mokyklas. Ketinta ją pavadinti Neringos jūrų kadetų mokykla.
Pradėjo rinkti parašus
Bet atrodo, kad per kelis mėnesius politikų nuomonė gali pasikeisti.
Šią savaitę Neringos miesto taryba vėl rinksis į posėdį.
Politikams pateiktame sprendimo dėl mokymo įstaigų sujungimo projekte mokyklos pavadinime žodžių „jūrų kadetų” nebeliko.
Juodkrantiškiai sunerimo, kad visos jų pastangos sudaryti sąlygas ir galimybes jūrinėje valstybėje jūrinių dalykų mokytis nuo mažumės pasirodys bergždžios.
Jie surašė raštą prašydami neišbraukti termino „jūrų kadetų” iš būsimo mokyklos pavadinimo, perdavė jį miesto merui ir nusiuntė politikams. Raštą pasirašė 109 mokyklos mokytojai, tėvai, moksleiviai.
Parašus dėl mokyklos pavadinimo, kuriame nebūtų žodžių „jūrų kadetų”, renka ir Nidos bendruomenė.
Renkasi jūreivystės studijas
Savanoriškai pasirinkę papildomą ugdymą Juodkrantės mokyklos moksleiviai susipažįsta su laivybos ir laivininkystės istorija bei dabartimi, įgyja laivavedybos, buriavimo pagrindų, išmoksta skaityti jūrlapius. Vasaromis kadetai leidžiasi į keliones burlaiviu „Brabander”, tampa lygiateisiais įgulos nariais.
Moksleiviams savo žinias perteikia Klaipėdos universiteto, Jūreivystės kolegijos, Lietuvos karinių jūrų pajėgų specialistai, atstovai iš panašaus profilio užsienio mokyklų.
„Ne vienas mūsų mokyklos auklėtinis jau pasirinko tolesnes jūreivystės studijas.
Praėjusiais metais du moksleiviai įstojo į Laivininkų mokyklą. Kasmet prieš mokslo metų pradžią sulaukiame skambučių iš visos Lietuvos.
Tėvai pageidauja, kad jų vaikai mokytųsi kadetų mokykloje, tačiau kol kas tam nėra sąlygų – neturime bendrabučio. Vis vien kasmet pas mus atvyksta keli vaikai iš kitų savivaldybių.
Šiemet trys jūrai neabejingi moksleiviai iš kitur nuomojasi Juodkrantėje kambarius ir mokosi pas mus”, – sakė Juodkrantės Liudviko Rėzos kadetų mokyklos direktorė Audronė Grigalionienė.
Planai gali sužlugti
Po ilgų derybų pernai mokyklai buvo skirti du apleisti pastatai šalia Gintaro įlankos.
Planuota ieškoti pinigų juose įrengti bendrabučius.
„Šią savaitę į Juodkrantę atvyksta senas mūsų bičiulis iš Jungtinės Karalystės – „Royal Hospital School” iždininkas Davidas Charltonas.
Neringiškių delegacija jau porą kartų lankėsi šioje mokykloje.
D. Charltonas pasirengęs padėti mūsų kadetų mokyklai parengti tolesnės veiklos planą, bet dabar nebežinome, ką jam sakyti”, – pasakojo A. Grigalionienė.
Nuomonės – skirtingos
Nidos vidurinės mokyklos direktorius Simas Survila girdėjęs, kad renkami parašai prieš „jūrų kadetų” įtraukimą į pavadinimą.
Jis teigė pats apie tai kalbėjęsis su pedagogais ir mokiniais. Direktoriaus manymu, nidiškiai pasiskirstę į dvi apylyges grupes – už ir prieš.
Kai kurie nidiškiai aiškino, kad jų vaikai neplanuoja įsilieti į kadetų būrį.
Jie nenori, kad mokyklos baigimo pažymėjime būtų įrašytas terminas „kadetai”. Tai tarsi sumenkintų jų įgytų žinių lygį.
„Nesutapo dviejų bendruomenių – Juodkrantės ir Nidos – narių nuomonės. Vieni nori, kad išliktų terminas „jūrų kadetų”, kiti – ne. Kol kas viskas – tik svarstymai.
Galutinį žodį tars tarybos nariai per artimiausią posėdį. Tačiau juk mokyklos pavadinimas – dar ne viskas”, – ramino Neringos savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Asta Baškevičienė.
