„Yra susirūpinusiųjų, kad Lietuvoje atgimsta pilietinis ir
patriotinis susipratimas, kad žmonės telkiasi, yra pasiryžę
nesitraukti iš pasirinkto laisvės kelio. Visokių yra susirūpinimų
– kaim kam rūpi, kad renkasi jaunimas į patriotines eitynes, kad
ten gali prisišlieti koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai
neauga, dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gal ataugs ir plaukai“, -
šeštadienį iš Signatarų namų balkono Vilniuje sakė
V. Landsbergis.
„Prisimenant tas eitynes pirmais kartais, kai ėjo, prisiplakdavo
kartais koks specialus būrelus, kuris prieš televizijos kameras
būtinai surikdavo: „juden raus“.
Turėjo būti aišku, kad tai
kontoros pasamdyti provokatoriai. Jeigu būtume turėję veiksnų
Valstybės saugumo departamentą, gal būtų pasikvietę tuos
jaunuolius ir paklausę, kur studijavote mokate vokiečių kalbą,
kokių žodžių dar mokate, ar tik tuos jus išmokė ir pamokėjo, -
kalbėjo politikas. - (...) Man atrodo, patys eitynių dalyviai
susivokė ir tokių neįsileidžia, seniai turėjo susiprasti ir
tokius išmesti.“
V. Landsbergis prisiminė, kad Sąjūdis kurti demokratinę
Lietuvą kvietė visus žmones. Jis tvirtino, jog dabar nereikėtų
naudoti šūkių, „kurių istorinė prasmė pasikeitė, ir jie būtų
užgaulūs greta einančiam kitos tautybės kaimynui“.
Politikas taip pat užsiminė, kad eitynės galėtų būti
rengiamos ne tik Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, bet ir prieš
rinkimus.
„Šūkis, kurį neseniai mačiau „Didžiuojasi, kad esu lietuvis“,
- visai neblogas, bet galėtų būti papildytas - „Didžiuojuosi, kad
esu nekvailas lietuvis ir ateinu balsuoti“. Labai praverstų tokios
eitynės prieš rinkimus“, - teigė V.Landsbergis.
Šeštadienį Kaune Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga rengia
patriotines eitynes. Tokios eitynės planuojamos ir Vilniuje kovo 11
dieną.
Pernai tradicinėse nacionalistinėse eitynėse minint
Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie apie 900 žmonių.
Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo
Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau kai
kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį
„Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.
Daugiausia kritikos eitynės sulaukė 2008 metais, kai jose buvo
skanduojami antisemitiniai šūkiai.
Šeštadienį Lietuvoje minimos 95-osios valstybės atkūrimo
metinės. Tradiciškai iš Signatarų namų balkono kreipdamasis į
gyventojus, buvęs Aukščiausiosios Tarybos vadovas retoriškai
klausė, kuo galėsime pasigirti, minėdami valstybės atkūrimo
šimtmetį.
„Dar penkeri metai ir bus šimtas. Ko būsime pasiekę? Gal
pasigirsime, kad čia pat, už Europos vidinės sienos, Seinų
žemėje, užsidarė paskutinė lietuviška mokykla? Suprantame, kad
kaimynų šalis neturtinga, neišgali, bet gal mūsų Vyriausybė ras
porą milijonų padėti ir Lenkijai, ir mūsų tautiečiams. Arba
nepakenktų ir valios per visą pasaulio lietuviją pasaulyje
susimesti, bet neleisti, kad užgestų“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Šią savaitę Lenkijos lietuvių bendruomenė pranešė, kad
žengtas pirmas žingsnis uždarant tris pagrindines lietuviškas
mokyklas Punske. Vietos savivaldybė teigia neturinti lėšų šioms
mokykloms išlaikyti.
Šiemet sukanka 95 metai, kai 1918 metų vasario 16-ąją
dvidešimt Jono Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvos Tarybos narių
pasirašė aktą, paskelbiantį, jog atkuriama nepriklausoma,
demokratiška Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
