Net užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, regis, kiekviena proga stengiasi pabrėžti, jog yra įsitikinęs, kad Eurazijos sąjungos kūrimą reikia vertinti rimtai. Todėl būtina atsižvelgti į šį naująjį traukos centrą ir kuriant savo politiką.
Tiesa, diplomatijos normų ministras, žinoma, nepamiršta. Jis čia pat pabrėžia, kad grėsme šio projekto nelaiko, o tiktai kalba tik apie skirtingus traukos centrus – Europos Sąjungą ir Eurazijos sąjungą – ir ryškėjančią savotišką jų konkurenciją.
Dar daugiau diskusijų tarp ekspertų ir užsienio politikos žinovų. Ir ne vien diskusijų.
Prieš savaitę Seime Lietuvos parlamentarams, ekspertams ir Lietuvos bei užsienio diplomatams pristatyta studija „Eurazijos sąjunga: iššūkis Europos Sąjungai ir Rytų partnerystės valstybėms”.
Dar kartą aptarinėti daugiau kaip 50 puslapių užimančių ekspertų tyrimo rezultatų ir išvadų šiame komentare, žinoma, nėra nei prasmės, nei galimybių. Tačiau vis dažniau iškylanti Eurazijos sąjungos ir jos atgarsių Lietuvos užsienio politikai tema tikrai verta dėmesio.
Nėra ko slėpti: mūsų valstybei Eurazijos sąjungos kūrimas aktualus pirmiausia dėl kol kas jai nepriklausančių šalių – pirmiausia Ukrainos ir Moldovos ateities.
Tačiau kalbama ne vien apie jas. Kaip nedviprasmiškai formuluoja ir minėtos studijos rengėjai, Eurazijos sąjunga – pirmiausia iššūkis Europos Sąjungos Rytų partnerystės programai. O šioje programoje bent jau formaliai dalyvauja net šešios valstybės – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Kitaip tariant, dėl šių valstybių ateities vyksta geopolitinė kova. Varšuvos, Vilniaus ir dar kai kurių ES narių iniciatyva Briuselis lyg ir bando priartinti minėtas valstybes prie Europos Sąjungos, o Rusija deda visas pastangas, kad išlaikytų jas savo orbitoje. Ir Eurazijos sąjunga tapo dar vienu tam skirtu projektu.
„Šiame regione vyksta procesai, nuo kurių priklauso geopolitinė Europos ateitis”, – atvirai tvirtina net ministras L. Linkevičius.
Galbūt todėl Eurazijos sąjunga, nors ir netiesiogiai, vis dėlto dažnai vertinama būtent kaip grėsmė. Bet ar tikrai toks vertinimas teisingas? Ar tikrai net Ukrainos ar Moldovos posūkį Eurazijos link reikėtų vertinti kaip grėsmę Europos Sąjungai arba bent jau Lietuvai?
Atsakymas tikriausiai glūdi garsiojoje Z. Brzezinskio frazėje: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija.”
Jeigu remsimės būtent šioje Z. Brzezinskio frazėje suformuluota koncepcija, tuomet Rusijos kuriama Eurazijos sąjunga iš tiesų gali atrodyti tarsi grėsmė. Juk visai nesunku įsivaizduoti, kad Maskvai šis projektas reikalingas tik imperijai atkurti.
Bet kad ir koks garsus bei autoritetingas būtų Z. Brzezinskis, bent jau mums Lietuvoje tikrai verta pamąstyti, ar ši koncepcija XXI amžiuje netapo pasenusi.
Lietuvai iš tiesų svarbu, kad demokratijos, liberalios ekonomikos ir stabilumo zona nusidriektų kiek galima toliau į Rytus. Todėl siekti, kad Ukraina, Moldova, gal ir kitos Rytų partnerystės šalys kiek galima suartėtų su ES, tikrai verta.
Tačiau ar tikrai grėsmė Lietuvai, o juo labiau Europos Sąjungai bei NATO, kurių narė yra mūsų šalis, padidėtų net Ukrainai nusprendus tapti Eurazijos sąjungos nare? Ar tikrai, kalbant apie XXI a. net iš Rusijos kylančias grėsmes, šis tariamas imperijos atkūrimas būtų vis dar reikšmingas?
Šie klausimai nėra vien retoriniai. Jie gali turėti ir labai aiškios įtakos konkretiems Lietuvos užsienio politikos sprendimams.
Pavyzdžiui, mūsų šalyje iki šiol nesutariama, ar Vilnius turi būti Kijevo advokatas. Ar tikrai būtina siekti, jog net Ukrainai nesilaikant ES įprastų normų Briuselis pats darytų nuolaidų, kad tik Kijevo nepaviliotų Maskva?
Ar vis dėlto geriau labai aiškiai ir nedviprasmiškai ukrainiečiams formuluoti žinią, kad jie tiesiog privalo patys pasirinkti: arba juda glaudesnės integracijos su ES link, arba toliau flirtuoja su Eurazijos sąjunga. Bet suartėjimas su ES galimas tik ukrainiečiams priėmus ES žaidimo taisykles ir nuolaidų šioje srityje tikrai nebus.
Rizikuojame pralošti šį žaidimą? Galbūt, bet ar ES vertybių nepaisanti Ukraina būtų tas demokratijos, liberalios ekonomikos ir stabilumo zonos išplėtimas į Rytus?
Jei Eurazijos sąjungos nelaikysime grėsme, o tik konkuruojančiu traukos centru, galbūt ir galimas pralaimėjimas neatrodys toks dramatiškas.
Kaip rodo minėta studija, integracija su ES Rytų partnerystės šalims tikrai būtų naudingesnė už Eurazijos sąjungos viliones. Būtent tai ir reikėtų joms stengtis išaiškinti. Bet rinktis visos šalys turi pačios.
