Apie vieną Ūkio banko gelbėjimo scenarijų buvo užsiminta vakar vykusiame uždarame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Jame Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas parlamentarams turėjo aiškintis dėl naujo šalies finansų rinką purtančio skandalo.
Šaltinių teigimu, V. Vasiliauskas atskleidė, kad buvo siekiama padidinti Ūkio banko turto vertę įkeičiant V. Romanovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Maskvoje.
Tuo rūpinosi viena garsi šalies advokatų kontora.
Kauniečiui verslininkui priklausantis biurų pastatas Rusijos sostinės centre esą buvo įvertintas 200 mln. litų, bet netikėtai atsirado ir daugiau pretendentų į šį turtą.
Dėl V. Romanovo verslo partnerių pretenzijų planuota operacija sužlugo. Bet spėjama, kad ir pats bankininkas išsigando galįs prarasti vertingą turtą. Mat netgi ir įkeitus pastatą Maskvoje žlungantis Ūkio bankas jau vis tiek nebūtų išgelbėtas.
Bankas nėra kišenė
Pasak V. Vasiliausko, vakar dalyvavusio ir delfi.lt konferencijoje, Ūkio banko problemų priežastis – neatsakinga ir rizikinga veikla, pirmiausia skolinimas: „Bankas nėra ta kišenė, į kurią įdedi ranką ir pasiimi, kiek tau norisi pinigų.”
Lietuvos banko vadovas teigė, kad buvo intensyviai bendraujama tiek su Ūkio banko vadovybe, tiek su V. Romanovu.
V. Vasiliausko teigimu, iš susitikimų, bendravimo, viešų informacijos šaltinių, V. Romanovo ir privačių kreditorių veiksmų susidarė įspūdis, kad pagrindinio Ūkio banko akcininko finansinė padėtis, „švelniai tariant, yra sudėtinga”.
Įspūdžiai – skirtingi
Bet vakarykščiame Seimo komiteto posėdyje Lietuvos banko vadovas šykščiai dalijosi informacija, kaip buvo planuojama užkamšyti Ūkio banko skyles ir ką ketinama daryti toliau.
Vieni svarstyme dalyvavę politikai Seimo užkulisiuose kalbėjo, kad centrinio banko vadovas plano dėl Ūkio banko iš viso neturi, ir priekaištavo, jog nebuvo pasimokyta iš „Snoro” bankroto.
Kiti parlamentarai linkę manyti, kad Ūkio banko gelbėjimo planas jau sudėliotas ir V.Vasiliausko kalbos apie tai, jog paskirtas laikinasis administratorius Adomas Audickas per šešias dienas turi pasiūlyti išeitį, yra tik akių dūmimas.
Šis planas siejamas su Šiaulių banku, pasišovusiu perimti Ūkio banką. Vakar vakare jau buvo paskelbta apie prasidedančias derybas.
Turi imtis valstybė?
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas, taip pat kai kurie kiti politikai vakar kalbėjo, kad Ūkio banką reikėtų nacionalizuoti ir jo pagrindu sukurti valstybinį: „Tai būtų labai didelė nauda, būtų apsaugoti valstybės, indėlininkų pinigai.
Visi tie įvykiai aiškiai pasako – mes turime kažkiek valdyti valstybės pinigus. Negalime būti absoliučiai priklausomi nuo užsienio bankų, privalome turėti nepriklausomą savo banką”.
Tiesa, politikas pabrėžė, jog tai jo asmeninė nuomonė. Be to, jis pripažino, kad atskyrus vadinamąją sveikąją Ūkio banko dalį ir perdavus ją Šiaulių bankui valstybinio banko idėja nebus aktuali.
Sprendimas – savaitgalį
Po posėdžio Seime centrinio banko vadovas įvardijo mažiausiai tris galimus Ūkio banko pertvarkos scenarijus, tačiau apie nacionalizavimą nekalbėjo.
Pasak Lietuvos banko vadovo, pats griežčiausias variantas būtų bankrotas.
Kiti variantai – sveikosios banko dalies atskyrimas ir sveikojo turto perleidimas kuriam nors iš rinkos dalyvių arba tarpinio banko, kuris perimtų sveikąją banko dalį, įsteigimas.
V. Vasiliausko teigimu, bankroto variantas būtų pasirinktas tik tuo atveju, jeigu laikinasis administratorius nematytų kitų Ūkio banko gaivinimo perspektyvų.
Tai turėtų paaiškėti iki savaitgalio.
Įžvelgia nesugebėjimą
Politikų priekaištų dėl nepakankamos finansinių institucijų priežiūros Lietuvos banko vadovas sulaukė ne tik parlamento komitete.
Seimo narys „tvarkietis” Petras Gražulis viešai pareiškė, jog V. Vasiliauskas privalo prisiimti asmeninę atsakomybę dėl šalies finansų sistemos nestabilumo ir pasitraukti iš pareigų.
Anot P. Gražulio, dabartinė situacija aiškiai parodo, kad centrinis bankas negali vykdyti nuoseklios priežiūros ir jam nepavyksta užtikrinti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir kredito unijų stabilaus, patikimo, efektyvaus funkcionavimo.
Parlamentaras, be kita ko, priminė „Snoro” nacionalizavimą, kuris finansų sistemai kainavo kone 5 mlrd. litų, negana to, dėl banko nacionalizavimo Lietuvai gali būti iškeltas 12 mlrd. litų ieškinys.
Sužinai, kad ligonis negyvas
„Lietuvos bankas nemoka tvarkytis su komercinių bankų problemomis”, – tai vakar kalbėdamas su lrytas.lt korespondentu Martynu Čerkausku išrėžė Vartotojų teisių gynimo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
„Po „Snoro” bankroto Lietuvos bankas teigė, kad sistema tapo sveikesnė.
Prašau, turime dar vieną panašų atvejį. Paprastų piliečių netenkina tokia skubota bankų uždarymo estafetė. Po tokios įvykių sekos kyla klausimas: „Kas bus kitas?”
Ūkio banko krizė dar kartą sumažino visuomenės pasitikėjimą V. Vasiliausko vadovaujamu Lietuvos banku, kuris jau praranda efektyvaus bankų prievaizdo statusą.
Vartotojams nesiunčiami signalai, kad jie sugebėtų atsirinkti, į kurį banką nešti savo pinigus”, – kalbėjo K. Kupšys.
Pagal oficialiai pateikiamą informaciją, pastarąjį kartą Lietuvos bankas už pažeidimus Ūkio banką baudė tik 2010 metų gruodį. Po to apie jokias problemas viešai nebuvo kalbėta.
„Praeina dveji metai ir sužinai, kad ligonis negyvas. Ūkio banke situacija vis blogėjo, tačiau to iš oficialios centrinio banko retorikos nebuvo galima suprasti.
Apie ligą nežinome, o lavonas parodomas viešai, kai visuomenė tegali aiktelėti”, – stebėjosi Vartotojų teisių gynimo asociacijos vadovas.
K. Kupšys priminė, kad, daugelio ekspertų nuomone, itin efektyvi turėtų būti vadinamoji kavos puodelio politika: rinkos prižiūrėtojai pasikviečia problemų turinčių bankų ar kitų institucijų vadovus, susėda prie kavos aptarti reikalų, gal netgi daro tam tikrą neformalų spaudimą.
„Tai yra visiškai normalu ir tai veikia.
Bet Lietuvos bankas, atrodo, buvo nusprendęs pataupyti kavą tiek Ūkio banko, tiek „Snoro” atvejais”, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” direktorius.
Fonde švilpauja vėjai
Indėlininkai Ūkio banke laiko maždaug 2,6 mlrd. litų.
Tačiau Lietuvos banko vadovas vakar nenoriai kalbėjo apie valstybės draustų indėlių grąžinimą jų turėtojams.
Jis aiškino, kad apie tai kalbėti kol kas dar per anksti, nes nėra draudžiamojo įvykio.
V. Vasiliauskas taip pat neatskleidė, kiek lėšų yra Indėlių draudimo fonde: „Tai daugiau finansinės inžinerijos dalykai – už Indėlių draudimo fondo stovi valstybė, daugiau tai yra pinigų srautų sureguliavimo klausimai.
Čia tikrai nėra problemos dėl piniginių lėšų turėjimo fonde.”
Bet B. Bradauskas įsitikinęs, kad fonde pinigų nėra: „Jūs ir patys gerai žinote, kad garantiniame fonde pučia vėjai.”
Vis dėlto parlamentaras vėliau pripažino tikrosios fondo finansinės padėties nežinantis, nes jo vadovė atostogauja ir į darbą sugrįš dar negreitai.
Piktinosi dėl įšalusių pinigų
B. Bradauskas taip pat piktinosi, kad niekam nerūpėjo ir Ūkio banke laikomi valstybės pinigai. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko žiniomis, tokių lėšų uždarytame banke buvo 150 milijonų litų.
„Svarstydami biudžetą mes buriame, kaip vienos ar kitos mokyklos remontui sukrapštyti kokius 100 tūkstančių, o čia 150 mln. litų niekam nerūpi. Šitą netvarką reikia keisti”, – karščiavosi politikas.
Seimo komiteto vadovui nepatinka ir tai, kaip centrinio banko vadovybė švaisto lėšas samdydama įvairias kompanijas, kurios turi įvertinti padėtį uždarytame Ūkio banke: „Mūsų institucijose, kurios prižiūri šiuos reikalus, dirba šimtai žmonių. Ką jie veikia?”
Pensininkai siunčiami į Šiaulių banką
* „Sodra” pirmadienį į Ūkio banką pervedė 17,04 mln. litų įvairių pensijų. Antradienį prieš pat banko uždarymą pervesta dar 58 tūkst. litų išmokų.
* Kada gyventojai galės disponuoti Ūkio banko sąskaitose esančiomis lėšomis, „Sodra” negalėjo pasakyti.
* Šiuo metu sustabdytos ligos ir motinystės išmokos 55 asmenims. Pinigai galės būti pervesti tik tuomet, kai bus atnaujinta Ūkio banko veikla arba žmonės prašys pervesti juos į kitus bankus.
* Pensininkai, kurių pensijos liko Ūkio banke, gali kreiptis į Šiaulių banko skyrius ir iš ten gauti 300 litų.
* Tikimasi, kad likusi pensijos dalis asmenims, kurių pensijos būdavo pervedamos į Ūkio banką, bus išmokėta pirmadienį.
Darbuotojų atlyginimas mažinamas trečdaliu
* Ūkio banko laikinasis administratorius A.Audickas nurodė, kad šio banko darbuotojams prastovos laiku būtų mokami du trečdaliai buvusio vidutinio valandinio darbo užmokesčio.
* A.Audicko įsakyme teigiama, kad prastova įvyko ne dėl darbuotojų kaltės, ji skaičiuojama nuo vasario 13 dienos ir Ūkio banko darbuotojams nereikia atvykti į darbą.
* 2012 metų pabaigoje Ūkio banke dirbo 740 darbuotojų.
Geriau būtų pradėti nuo nulio
Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas:
„Kurti valstybinį banką iš Ūkio banko? Tokią idėją vertinu tikrai neigiamai. Pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek tai kainuos. Tarkime, Ūkio banke trūksta 400 milijonų litų, kad būtų ne minusas, o bent nulis.
Tiek reikėtų investuoti iškart, tačiau to tikrai nepakaktų: reikėtų daugiau kapitalo, kad bankas normaliai veiktų.
Todėl jei jau steigti valstybinį banką, tai geriau nuo balto lapo. Arba visai reali galimybė jį kurti, tarkime, iš Lietuvos pašto.
Valstybinio banko idėjos šalininkai aiškina, kad jis būtų stabilus, aktyviai skolintų verslui, žmonės juo pasitikėtų. Tačiau valstybė ir taip gana aktyviai veikia kreditavimo srityje, pavyzdžiui, per „Invegą”.
O dėl pasitikėjimo, tai pažiūrėkime: ar iš tiesų mūsų žmonės taip pasitiki valstybės institucijomis? Bankas juk būtų viena iš jų.”
