„Įsakymas – sutrypti lietuviškus bankus.” Tokia 2011 metų lapkričio 15 dienos „Lietuvos ryto” antraštė sukėlė ant kojų visą šalies valdžią ir teisėsaugą.
Atkirčio nereikėjo ilgai laukti: jau po poros dienų sustabdyta „Snoro” veikla, o vėliau bankas buvo nacionalizuotas ir jam paskelbtas bankrotas.
Vakar duris užvėrė dar viena didžiulė lietuviško kapitalo finansų institucija – Ūkio bankas. Irgi ne savo, bet Lietuvos banko, o gal ir aukštesnės valdžios nurodymu.
Bet tuo panašumai tarp „Snoro” ir Ūkio banko baigiasi, mat „Snoras” iki pat uždarymo nuosekliai ir logiškai plėtė savo veiklą.
Tuo metu pagrindinis Ūkio banko akcininkas ekscentriškasis milijonierius Vladimiras Romanovas pastaraisiais metais elgėsi taip, lyg tyčia siektų kuo greičiau sužlugdyti savo verslo grupę.
Laidotuvės ar dar ne?
Vakar Lietuvos bankas nusprendė apriboti Ūkio banko veiklą ir paskirti laikinąjį administratorių. Juo tapo buvęs ūkio viceministras Adomas Audickas.
Pasak centrinio banko, neseniai pasibaigusio inspektavimo metu nustatyta, kad Ūkio banko turto grynoji vertė gali būti mažesnė, nei deklaruojama pateiktose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų.
Banko veikla apribota paaiškėjus, kad jis turi suformuoti maždaug 800 mln. litų papildomų atidėjinių.
„Likvidumas jau nebesiekė nė 29 procentų. Dar keletas dienų, ir bankas apskritai nebūtų turėjęs lėšų”, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tiesa, jis dar nelaidoja Ūkio banko – laikinasis administratorius per šešias dienas turėtų įvertinti, ar įmanoma atkurti ir tęsti veiklą.
Domisi ir prokurorai
Lietuvos bankas jau perdavė šūsnį duomenų ir prokurorams. Įtariama, kad Ūkio banko vadovai nuomodavosi turtą nepagrįstai didelėmis kainomis ir už didelį atlyginimą įdarbindavo susijusius asmenis.
Prokuroras Simonas Minkevičius užsiminė, kad šiuo atveju sumos galėjo siekti dešimtis milijonų litų.
„Lietuvos bankas pateikė dokumentus dėl išduotos įtartinos paskolos, kitos nuostolingos paskolos, taip pat dėl nuomos sutarčių nepagrįstai didelėmis kainomis ir dėl darbuotojų, kai susiję asmenys įdarbinti už didžiulius atlyginimus.
Be to, banko vadovai net gydėsi, taisėsi dantis už banko pinigus.
Jų interesams tenkinti buvo naudojamos banko lėšos”, – dėstė S.Minkevičius. Jis užsiminė, kad yra įtarimų dėl ne visai skaidraus kapitalo didinimo 2011 metais.
2011 metų gruodį Ūkio bankas padidino įstatinį kapitalą 50 mln. litų – iki 345,824 mln. litų. Anot centrinio banko, naujų akcijų įsigijo daugiau nei 350 fizinių ir juridinių asmenų.
Tiesa, kol kas įtarimai niekam nepareikšti.
Pasak prokuroro, pirmiausia gali būti įtariami banko vadovai, o ne akcininkai.
Staigmena ir darbuotojams
Bet paprastiems Ūkio banko klientams ir darbuotojams pažadai, kad banko ateitis paaiškės po šešių dienų, ar prokurorų tyrimai rūpi bene mažiausiai.
Ūkio banko skyrius Vilniaus Gedimino prospekte vakar popietę jau buvo uždarytas, o ten sėdinčios darbuotojos prie pastato besibūriuojantiems žmonėms gestais rodė, kad klientų neįleis.
Ant durų buvo užklijuotas lapas su užrašu, kad banko veikla apribota.
Po pietų iš Ūkio banko būstinės Kaune išėjo būrys darbuotojų. Jie atrodė sutrikę. Apsauga užrakino duris ir nieko neįleido į vidų.
Ant durų buvo užklijuotas pranešimas apie banko veiklos apribojimą.
„Mums nieko nebuvo pranešta iš anksto. Nieko nežinojome, todėl tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Mums tiesiog liepė susirinkti daiktus ir eiti namo”, – aiškino vienas darbuotojų.
Panevėžiečiai taip pat suglumo sužinoję apie Ūkio banko veiklos apribojimą. Prie miesto centre, Laisvės aikštėje, įsikūrusio banko filialo po pietų būriavosi maždaug 10 žmonių, dauguma – vyresnio amžiaus.
Į vidų jie patekti negalėjo, ant užrakintų lauko durų kabėjo informacija, kad banko veikla sustabdyta, nurodyti nemokami telefonai.
„Maniau, kad dar spėsiu atsiimti savo pinigus”, – apgailestavo vyresnio amžiaus panevėžietė, atskubėjusi prie šio filialo, kai tik išgirdo žiniasklaidos pranešimus.
Teks skolintis atostogoms
Prie Ūkio banko Vilniuje sutikta 60 metų Regina apie apribotą banko veiklą išgirdo per radiją.
Moteris kaip tik ruošėsi eiti mokėti už butą, todėl nieko nelaukdama nuskubėjo į banko filialą patikrinti, ar pranešimas – tiesa.
Vilnietei 9 metus į Ūkio banko sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas, o dabar – ir pensija. Regina bandė iš bankomato pasiimti pinigų, tačiau jų negavo.
Ūkio banko veiklos apribojimas tapo smūgiu žemiau juostos ir 28 metų vilnietei Ingridai.
Vasario pradžioje moteriai į sąskaitą šiame banke buvo pervestas atlyginimas, kurį, kaip ir nuo ankstesnių mėnesių algos likusius pinigus, ji ketino išleisti per atostogas. Į tolimą kelių savaičių kelionę ji išvyksta šiandien.
„Žinau, kad tai bergždžias reikalas, bet išgirdusi blogų žinių atlėkiau prie bankomato. Vyliausi, kad pasiseks”, – rankoje spausdama Ūkio banko išduotą mokėjimo kortelę kalbėjo vilnietė.
Prieš bėgdama prie bankomato Gedimino prospekte ji ketino pinigus persivesti į kitą sąskaitą naudodamasi elektronine bankininkyste.
„Tačiau ir ji nebeveikė”, – apgailestavo Ingrida.
Po įvykių „Snoro” banke ir tuomet pasigirdusių nuogąstavimų dėl Ūkio banko vilnietė gautą atlyginimą kurį laiką pervesdavo į kitą sąskaitą, tačiau ilgainiui nurimo ir atliekamus pinigus laikė toje pačioje.
„Kelionei teks skolintis”, – atsiduso moteris.
Antrinės įmonės tebeveikė
Nors jau vakar dieną nebuvo įmanoma pasinaudoti nei Ūkio banko elektroninės bankininkystės sistema, nei išsigryninti pinigų, antrinių jo įmonių veikla nesustojo.
„Visa tai laikina. Jei turite sąskaitą Ūkio banke, sumokėti įmokos mums negalėsite. Tačiau pasižiūrėkite į savo sutartį: ten nurodytos mūsų sąskaitos kituose bankuose.
Perveskite įmoką į bet kurią iš jų ir pinigai tikrai bus įskaityti”, – patarė „Ūkio banko lizingo” darbuotoja.
Šiaulių bankas sukruto
Pirmieji gandai, kad Ūkio bankas turi finansinių problemų, pasklido praėjusiais metais, tačiau artėjant Seimo rinkimams uždaryti dar vieno banko nesiryžta.
Valdžios sluoksniuose tada buvo kalbama, kad geriausia bankų sistemai būtų buvę vienu metu uždaryti tiek „Snorą”, tiek Ūkio banką ir taip neva apvalyti visą rinką.
Įvairių šaltinių duomenimis, įžvelgdamas artėjančią grėsmę Lietuvos bankas praėjusių metų rudenį mėgino įtikinti Ūkio ir Šiaulių banko akcininkus susijungti, tačiau šis sandoris nepavyko.
Tiesa, Šiaulių bankas vakar stebėtinai greitai paskelbė dvi žinias. Pirmoji – kad Ūkio banko įvykiai su juo niekaip nesusiję. Antroji – kad Šiaulių bankas mielai įsigytų „gerąjį” Ūkio banko turtą.
Įvykis – nedraudžiamasis?
Valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas” kol kas nesvarsto galimo scenarijaus, jei reikėtų indėlininkams išmokėti valstybės apdraustą dalį – 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų).
„Laikinas kredito įstaigos veiklos apribojimas nėra draudžiamasis įvykis”, – paaiškino fondo konsultantė Valdonė Ugianskienė.
Fondas dar tikisi, kad laikinasis Ūkio banko administratorius suras galimybių užtikrinti šio banko veiklos tęstinumą.
Akcininkai tikrai nukentės
Investuotojų asociacija ne kartą įspėjo smulkiuosius akcininkus dėl prieštaringos Ūkio banko veiklos. Rinkos specialistams nerimą kėlė galimai pervertintas banko turtas.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, jau anksčiau buvo sunku įsivaizduoti sumas, kuriomis Ūkio bankas vertino savo turtą. Be to, pasak jo, visuomenė ne visada suprato, kas stovi už Ūkio banko investicinės grupės.
„Daugelis mano, kad tai V.Romanovas. Tačiau iš tiesų tai buvo lengvatinio apmokestinimo bendrovės. Paskutinė investicija į „Žalgirį”, į stadioną irgi kėlė daug klausimų dėl įkeisto turto vertės.
Neabejotina, kad Ūkio banko akcijos liks bevertės, nukentės ne tiktai didieji, bet ir smulkieji akcininkai.
„Didelę dalį smulkiųjų investuotojų tai privers apskritai pasitraukti iš akcijų rinkos”, – spėjo V.Plunksnis.
Jis vylėsi, kad didžiosios įmonės, kurių akcijos kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje, nelaikė didelių sumų šiame banke.
Emisijos – tik sutapimas?
Ar galima lyginti „Snoro” ir Ūkio bankų problemų scenarijus? V.Plunksnis aiškino, kad „Snoras” rinkoje buvo gerokai aktyvesnis bankas.
Tačiau bankų veiklos apribojimą lydi vienas sutapimas – valstybė jo išvakarėse išplatino obligacijų emisijas.
Šių metų sausio 28 dieną Finansų ministerija tarptautinėse rinkose išplatino 400 milijonų eurų emisiją.
O prieš banko „Snoras” griūtį buvo išplatinta milijardinė emisija.
Tiesa, valstybės atstovai abiem atvejais paaiškino, kad skolintis tenka norint padengti senesnes skolas.
Pavyzdžiui, šiemet – biudžeto deficitui finansuoti.
„Vis dėlto tai rodo, kad tokiems įvykiams buvo ruoštasi”, – sakė V.Plunksnis.
Kalbėjo įprastu stiliumi
Antradienį paskelbus apie Ūkio banko veiklos nutraukimą V.Romanovas telefonu atsiliepė tarsi būtų kitas žmogus ir pareiškė: „Vladimiras situacijos nekomentuos.” Vėliau aiškino, kad V.Romanovo nėra.
Paskambinus trečią kartą ir paklausus, ar V.Romanovas iš viso yra Lietuvoje, Ūkio banko savininkas jau prakalbo pirmuoju asmeniu: „Aš neišvažiavau, norėjau išvažiuoti darbo reikalais, bet pasilikau.”
Po šių žodžių pašnekovas nutraukė pokalbį.
Dar kartą paskambinus ir paprašius pakomentuoti situaciją verslininkas suniurzgėjo: „Man nėra su tavimi apie ką bendraut” ir nusikeikė.
Vėl paskambinus bankininkas tapo kalbesnis.
– Jums vėl skambina lrytas.lt žurnalistas.
– Rytas? Ir ką, jūs norit, kad aš su jumis šnekėčiau?
– Norime išgirsti jūsų komentarą apie tai, kaip vertinate situaciją Ūkio banke.
– Tai jūs visas nuomones jau esate išsakę, o dabar klausiate manęs.
– Norime, kad žmonės ir jūsų nuomonę išgirstų, nes kalbama, jog Ūkio bankas į sudėtingą situaciją pateko ir dėl jūsų pareiškimų savivaldybėje apie „Žalgirio” skolas.
– Jūs visą gyvenimą varėt – prieš „Žalgirį”, prieš banką, prieš mane.
Dabar ką, jūs nuomonę norite sužinoti?
Mano nuomonė, kad jūs iškrypėliai...
– Jūs šiuo metu Kaune ar išvykęs į užsienį?
– Kaune. Galite atvažiuoti.
Įspėjimų ir nurodymų buvo ne vienas
* Vienas seniausių Lietuvoje komercinis Ūkio bankas per savo veiklos metus išsiskyrė didele akcininkų kaita ir nesėkmingomis strateginio investuotojo paieškomis, kol galiausiai banko kontrolę tiesiogiai perėmė prieštaringai vertinamas verslininkas V.Romanovas.
* 1989 metais įkurtas Ūkio bankas, kuris veiklos pradžioje vadinosi Komerciniu pramonės banku, per pirmus penkiolika veiklos metų tarp akcininkų turėjo Švedijos investicijų bendrovę „Swedfund”, Didžiosios Britanijos investicijų banką „Nomura International”, Estijos „Hansabank” (dabar – „Swedbank”), kitus užsienio bankus ir fondus, kuriems kartu priklausydavo 50 proc. ir daugiau banko akcinio kapitalo.
* Nors Ūkio banko vadovai ne kartą yra kalbėję apie siekius pritraukti strateginį užsienio investuotoją, šie ketinimai taip ir nebuvo įgyvendinti.
* 1999 metais tuometis Ūkio banko valdybos pirmininkas Liutauras Varanavičius buvo užsiminęs apie galimą susijungimą su vėliau, 2011 m., bankrutavusiu „Snoro” banku, jei abiem bankams būtų pavykę iš valstybės įsigyti kontrolinį tuomečio Žemės ūkio banko akcijų paketą.
* Ilgą laiką su Ūkio banku sietas V.Romanovas pirmą kartą tiesioginiu banko akcininku tapo 2004-ųjų pabaigoje, kai įsigijo 7,2 proc. akcijų, ir vėliau valdomą dalį nuosekliai didino – 2005 metų vasarį jis jau valdė 19,43 proc., 2006-ųjų spalį – 32,95 proc., 2010 metų pabaigoje – 53,1 proc., kol galiausiai pernai balandį turėjo jau 64,92 proc. banko akcijų.
* V.Romanovas taip pat kontroliuoja bendrovę Ūkio banko investicinę grupę (ŪBIG), kurios steigėjas 1998 metais buvo Ūkio bankas, tačiau po kelerių metų jo atstovai jau tvirtino šios įmonės nekontroliuojantys. 2010 metais pirmą kartą viešai paskelbus ŪBIG akcininkus, Ūkio banko tarp jų nebuvo.
* Ūkio bankui sparčiai plečiant veiklos apimtį vidaus rinkoje ir planuojant aktyvesnę veiklą užsienyje, Lietuvos bankas 2001-ųjų balandį įpareigojo jo vadovus imtis veiksmų saugesnei ir patikimesnei veiklai užtikrinti.
* Tokie patys įpareigojimai Ūkio bankui buvo nurodyti ir 2004 metų lapkritį, o 2005-ųjų gruodį banko vadovus centrinis bankas įpareigojo sumažinti veiklos riziką.
* 2006 metų lapkritį Lietuvos bankas liepė Ūkio bankui stiprinti kapitalo bazę ir apdairiau vykdyti skolinimo politiką, o 2008 metais bankui buvo nurodyta imtis priemonių dėl paskolų, kuriomis finansuojamas užsienio valstybėse esančio nekilnojamojo turto įsigijimas ir statyba, apimties mažinimo.
* 2009 metų sausį Lietuvos bankas vėl įpareigojo Ūkio banką stiprinti kapitalo bazę ir riboti kai kurių rizikingų aktyvų augimą, tokie pat nurodymai pateikti ir 2010-ųjų gruodį, o tuomečiam banko valdybos pirmininkui Gintarui Ugianskiui už centrinio banko raštiškų nurodymų netinkamą vykdymą skirta 6,5 tūkst. litų bauda.
* 2012 metų kovą paaiškėjo, kad Ūkio bankas tų metų sausį suformavo 50 mln. litų atidėjinių nekilnojamojo turto plėtotojams išduotoms paskoloms, o tai lėmė nuostolingą banko veiklą pirmąjį ketvirtį.
* Praėjusių metų spalį G.Ugianskį valdybos pirmininko ir administracijos direktoriaus poste pakeitė banko finansų tarnybos vadovas Arnas Žalys.
* Lapkričio mėnesį Ūkio bankas baigė prieštaringai vertinamą 357 mln. litų vertės 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio” sporto arenos, kuriai priklauso Vilniaus „Žalgirio” stadionas ir aplinkui esantys žemės sklypai, akcijų perėmimo sandorį ir padidino valdomą įmonės akcijų dalį iki 100 procentų.
* Gruodžio mėnesį rinkoje pasklido gandai apie galimą Ūkio banko ir Šiaulių banko sujungimą, kurio siekia Lietuvos bankas.
* Ūkio bankas Lietuvoje turi 12 filialų ir 47 klientų aptarnavimo skyrius, taip pat 3 atstovybes užsienyje – Ukrainoje, Rusijoje ir Kazachstane. Banko atstovybė Škotijoje pernai buvo uždaryta.
* Ūkio banko grupei priklauso gyvybės draudimo įmonė „Bonum Publicum”, išperkamosios nuomos bendrovė „Ūkio banko lizingas”, Ukrainos bendrovė „Ūkio bank lizing”, bendrovės „Ūkio banko investicijų valdymas”, „ Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas”, „Investicinio turto valdymas”, „Eastern Europe Development Fund”, „Trade Project” ir „Turto valdymo paslaugos”.
* Ūkio banko grupė pernai sausį–rugsėjį patyrė 44,089 mln. litų neaudituotų nuostolių, o vien Ūkio bankas – 47,818 mln. litų grynųjų nuostolių.
* V.Romanovas pernai rugsėjo 30 dieną valdė 64,92 proc. Ūkio banko akcijų, o bendrovė „First Partneriai” – 9,47 procento.
Indėlių – daugiau kaip trys milijardai litų
* Gyventojai pernai rugsėjo pabaigoje Ūkio banke laikė 2,544 mlrd. litų, privačios įmonės – 672 mln. litų indėlių.
* Dar apie 112 mln. litų indėlių banke turėjo finansų institucijos, 83 mln. – valstybės ir savivaldybių įmonės, valdžios institucijos – 56 mln. litų.
* Iš viso tuo metu banke laikyta 3,467 mlrd. litų indėlių. Naujausių – praėjusių metų pabaigos – duomenų Lietuvos bankų asociacija dar nepaskelbė.
* Ūkio bankas rugsėjo pabaigoje deklaravo turintis 4,094 mlrd. litų turto.
* Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu banke yra 2,6 mlrd. litų apdraustų indėlių.
