„Valstybės pinigų – apie 150 mln. litų. Niekas jų nėra apdraudęs, ir niekam jie nerūpi. Taip negalima, kad mąstom kaip mokyklai kokį 100 tūkst. gauti, o čia 150 mln. galima prarasti“, - piktinosi B. Bradauskas.
Anot jo, išvis nedraustų indėlių Ūkio banke yra apie 700 mln. litų.
„Mūsų institucijose, kurios prižiūri šituos reikalus, dirba po penkis, šešis, septynis šimtus žmonių. Ką jie veikia? Reikia įvesti ir čia tvarką“,- kritikavo priežiūros institucijas B. Bradauskas.
Jis užsiminė, kad yra žmonių, nepatenkintų ir naujuoju laikinuoju Ūkio banko administratoriumi, bet nenorėjo atskleisti, kas jie tokie.
Įsikarščiavęs Seimo narys pareiškė, kad geriausia išeitis būtų nacionalizuoti banką ir įsteigti nacionalinį banką, kaip atsvarą užsienio kapitalo bankams. B. Bradauskas pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė.
Nežinia gaubia garantinį fondą, kuris turėtų grąžinti apdraustus indėlius. Nei V. Vasiliauskas, nei B. Bradauskas negalėjo pasakyti, kiek pinigų jame šiuo metu yra.
„Garantiniame fonde vėjai pučia; būtų gerai taip restruktūrizuoti, kad nereiktų daug valstybės lėšų. Garantinio fondo pirmininkė išvykusi į užsienį, tad patikimų duomenų kol kas neturime“,- sakė B. Bradauskas.
V. Vasiliauskas: "Obuolys buvo pernelyg supuvęs"
Lietuvos banko valdybos pirmininkas ragina kol kas negalvoti apie Ūkio banko nacionalizavimą.
„Kol kas mes nekalbam apie nacionalizavimą. Yra keli galimi variantai. Pats griežčiausias variantas, jei nėra jokių kitų perspektyvų, tai bankrotas. Kitas variantas - sveikosios banko dalies atskyrimas ir turto perleidimas kažkuriam iš rinkos dalyvių“,- trečiadienį sakė V. Vasiliauskas.
Kol kas joks kitas bankas, išskyrus Šiaulių banką, nesidomėjo galimybėmis įsigyti Ūkio banką.
Vasiliauskas neslepė, kad bandymų gelbėti Ūkio banką buvo jau gerokai seniau, tačiau buvo sudėtinga bendrauti su pagrindiniu akcininku.
Paklaustas, kaip sekėsi bendrauti su Vladimiru Romanovu, V. Vasiliauskas atšovė: „O kaip jūs galvojat? Normalesnis bendravimas prasidėjo tik spalį, kai buvo pakeistas administracijos vadovas, bet obuolys jau buvo pernelyg supuvęs“.
