Kaip perskaitė, taip ir balsavo. Politikai pasiūlė „Chevron” nesuteikti teisės net pradėti dujų paieškų.
Mat tai labai kenkia Lietuvos gamtai ir jos prieglobstyje gyvenantiems kelių hektarų savininkams.
Jau seniai įprasta, kad Lietuvoje bet kokia naujovė sutinkama itin šnairai.
Ką ir kalbėti apie skalūnų dujas, dėl kurių neva pavojingos gavybos (bet ne žvalgybos) esą apnuodijami gruntiniai vandenys.
Šios energetinės revoliucijos atėjimui į Lietuvą priešininkai pasirengė tinkamai. Tiesa, jie kažkodėl pražiopsojo pernykštį pavasarį, kai pamaryje žvalgybos gręžinį išurbino „Minijos nafta”.
Tik mat ši – lietuviško ir daniško kapitalo.
Be to, visiška smulkmė, palyginti su „Chevron”.
Tačiau nuo to laiko, kai ši JAV energetikos kompanija įkėlė pusę kojos į Lietuvą, žemėse, kurių gelmėse galbūt slūgso skalūnų ir jų dujų klodai, vyko nuoseklus agitacinis darbas.
Net ir bažnyčiose žmogeliai buvo gąsdinami apokaliptiniais vaizdais, nufilmuotais tose Amerikos valstijose, kuriose išgaunamos skalūnų dujos.
Pikti liežuviai plaka, jog už viso to stovi Rusijos „Gazprom”, medžiojantis mūsų žemėse kiekvieną nuolankų vamzdžiačiulpį.
Žinoma, rusams skalūnai – kaip rakštis užpakalyje.
Ne veltui su amerikiečiais jau spėjusiems sutartį pasirašyti ukrainiečiams Maskva kitą dieną išrašė sąskaitą, kuioje – septynetas su devyniais nuliais.
Ne rublių ar grivinų, bet JAV dolerių.
Tačiau tikroji žmonių yda – anaiptol ne pataikavimas ar parsidavimas Ivanui ar Johnui, o vergystė pinigams.
Spėkite, ar rauda tie amerikiečiai, kurie pardavė savo sklypus skalūnų dujų gavėjams?
Kam lieti ašaras, jei dabar jie – milijonieriai? Lietuvoje viskas kiek kitaip – čia žemės gelmių turtai priklauso ne paviršiuje besikapstančiam žmogeliui, o valstybei.
Todėl netgi ir įsileidęs į savo daržą Ševroną ar kitą poną visam gyvenimui turtų nesusikrausi.
Žinoma, kitas reikalas, jei per tavo žemę to paties „Gazprom” valdomos „Lietuvos dujos” nusprendžia tiesti dujotiekį.
Taip nutiko vienam didžiausių skalūnų priešininkų.
Ir nei gražaus gamtos vaizdo gadina, nei kokį nors pavojų kelia.
Mat pinigėliai už tą vamzdį jau subyrėjo į savininko kišenę, todėl ramu.
Amerikiečiai dar nesuspėjo sumokėti duoklės, todėl reikia stotis piestu. Štai čia ir yra didžiausia „Chevron” klaida.
Mūsų žmones reikia ne įtikinėti, jiems paprasčiausiai užtenka sumokėti. Kiek – čia jau derybų reikalas.
Jei daugiau, negu siūlo rusai, tai prie Seimo netrukus bus surengtas mitingas už žaibišką skalūnų dujų gavybos pradžią be jokios žvalgybos.
Kone visų protesto akcijų priežastis – pinigai.
Dėl ko streikuoja medikai ar policininkai? Dėl mažų atlyginimų.
Ko į Briuselį praėjusią savaitę vyko jaunieji Lietuvos ūkininkai?
Ne pašokti ar padainuoti, bet paprasčiausiai išsireikalauti didesnės ES paramos.
Galiausiai ko į Kauno miesto savivaldybę atsivilko turtą užstatęs „Žalgirio” krepšinio komandos savininkas (buvęs ar tebesamas – nesuprasi)? Užsuko tiesiog pareikalauti dešimties milijonų.
Tačiau šiais atvejais protestuotojai ir kaulytojai elgiasi garbingai.
Jie tikrųjų savo tikslų bent neslepia už šūkių apie švarų vandenį ar amerikietiškus bezdalus.
