Apie tai, kad visuomenės tarėjų institutas pagaliau turėtų būti įteisintas, J.Bernatonis prakalbo po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su šios naujovės entuziaste prezidente Dalia Grybauskaite.
Bet „Lietuvos ryto” paklaustas, ar pritaria tarėjų atsiradimui, ministras tiesaus atsakymo išvengė: „Kad entuziazmo nėra daug, galima spręsti iš to, jog per ketverius metus šia linkme nieko nebuvo padaryta.
Tarėjai neišspręs visų problemų teismuose. Tai tik viena priemonių siekiant pagerinti teismų darbą ir toli gražu neesminė. Vis dėlto yra pareikštas žmonių noras, kad tarėjai galėtų atsirasti, todėl situaciją reikia analizuoti.”
Yra ne vienas klaustukas
Iš pradžių iki 2015 metų planuojama parengti naują koncepciją.
Tada turėtų paaiškėti, ar bus siūloma tarėjams suteikti sprendžiamąjį balsą, ar tik patariamąjį, ar visuomenės atstovai turėtų dalyvauti visose nagrinėjamose bylose, ar tik tam tikrose ir kaip jos bus pasirenkamos.
Dėl to, kad į šiuos klausimus iki šiol nebuvo aiškiai atsakyta, anot J. Bernatonio, ministerijos rengti teisės aktų projektai dėl tarėjų ir pakibo ore. Bet ir pats ministras nedrįso garsiai svarstyti, kokiose bylose visuomenės tarėjai galėtų dalyvauti.
Vis dėlto socialdemokratas prisipažino esantis labiau patariamąjį balsą turinčių tarėjų šalininkas: „Kitaip vėl bus uždaras ratas.
Jeigu tarėjai turėtų sprendžiamąjį balsą, būtų didelė tikimybė, kad jais taptų pensinio amžiaus buvę teisininkai. Todėl būtų toks pat rezultatas, koks yra šiandien.”
Analizuos kaimynų patirtį
Bus analizuojama ir kitų šalių praktika, kuri nėra vien palanki tarėjų institucijos atsiradimui. Antai Latvijoje ji nepasiteisino.
„Mėginsime aiškintis, kodėl taip atsitiko, kad nepakartotume tų pačių klaidų.
Estijoje tarėjų nėra, bet ten pasitikėjimas teismų sistema dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Vadinasi, tarėjai nėra vaistas nuo visų ligų”, – kalbėjo buvęs Lietuvos ambasadorius Taline.
Teisingumo ministerijos vadovas taip pat nuogąstavo, kad tarėjų dalyvavimas sulėtintų bylų nagrinėjimą teismuose.
J. Bernatonio nuomone, tarėjai – neblogas žingsnis siekiant didesnio teismų skaidrumo ir atvirumo visuomenei.
Kita vertus kol kas sunku pasakyti, kaip ji prigis Lietuvoje.
Todėl visus šio siūlymo entuziastus ir kritikus ministras vertina ramiai. Jam svarbu ne emocijos, bet argumentai.
Vertinimai – skirtingi
Nors įvairios sociologinės apklausos rodo, kad visuomenė iš esmės yra linkusi pritarti tarėjų atsiradimui, nuomonė dėl jų statuso – nevienareikšmiška.
J. Bernatonis „Lietuvos rytui” tvirtino susidaręs įspūdį, jog žmonėms priimtinesnis variantas, kad tarėjai galėtų turėti tik patariamąjį balsą.
Kita vertus, kai kurie visuomenininkai ir net teisininkai pasisako už didesnes galias, nes priešingu atveju atsakomybė už priimtus sprendimus esą vis tiek gultų ant teisėjų pečių.
Tačiau norint įteisinti sprendžiamąjį balsą turinčio visuomeninio tarėjo statusą būtina keisti šalies Konstituciją.
Kritikų balsas silpsta
Siūlymus dėl tarėjų įteisinimo itin kritiškai vertino Teisės instituto ekspertai, abejojantys, ar iš atsitiktinių žmonių išrinkti asmenys būtų sąžiningesni nei teisėjai. Jie irgi svarstė, kad naujovė bene dvigubai pabrangintų teisingumą Lietuvoje.
Tačiau pasikeitus instituto vadovybei pozicija sušvelnėjo. Antai Teisės instituto vadovo pavaduotojas, buvęs teisingumo viceministras Gytis Andrulionis pritaria tarėjų atsiradimui.
„Riziką, kuri gali kilti įteisinus šią naujovę, galima labai sumažinti. Bet iš principo tai būtų labai teigiamas žingsnis.
Nors iš tiesų negalima tvirtinti, kad tarėjai būtų kuo nors pranašesni už teisėjus, tai paskatintų teismus atsiverti visuomenei, ji pati dalyvautų priimant sprendimus. Tai sudarytų mažiau sąlygų korupcijai”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo G. Andrulionis.
Anot teisininko, tarėjai turėtų dalyvauti ne visose bylose, nes tuomet teisingumo paieškos užsitęstų.
Be to, kiltų problemų dėl tarėjų atrankos ir jų skaičiaus.
