Vaikystę praleidęs šiose apylinkėse politikas džiaugėsi, kad šeštadienį tai – šilčiausia vieta Lietuvoje, nes nuo šventės dalyvių širdžių šilumos niekam nėra šalta.
Tradicinė žiemos žūklės šventė jau aštuonioliktą kartą sukvietė į Mindūnus – žvejus mėgėjus, Užgavėnių persirengėlius, sporto mylėtojus, žuvienės virimo, blynų kepimo bei žuvies rūkymo meistrus, ir visus tuos, kurie saulėtą dieną nenorėjo lindėti namuose.
Kol daugiau nei šimtas žvejų varžėsi, kas greičiau išgręš eketę ir ištrauks didžiausią laimikį, į šventę atvykę amatininkai ir kulinarinio paveldo meistrai kvietė neliūdėti – ragauti valgius, pirkti meduolius, medinius šaukštus ir kitokius suvenyrus.
Sporto aikštyne vyko virvės traukimo, rąstų pjovimo varžybos, lenktynės daugiavietėmis slidėmis ir valtimis per sniegą, o sušlapti kojas nuogąstaujantiems žmonėms buvo organizuotas šaškių ir šachmatų turnyras.
Vėliau atėjo metas skanauti ant laužo išvirtos žuvienės, kurios paslaptį žino tik Irena Rimydienė, žymi Mindūnų virėja. I. Rimydienė tikino, kad per kelias kartas išsaugotą receptą yra perdavusi tik savo sūnui Tomui, kuris taip pat nusekė jos pėdomis ir tapo virėju.
Dėl garsiausios virėjos vardo su mindūniške šiemet varžėsi taip pat Arnionių bendruomenės komanda, neatsiliko ir Molėtų kultūros centro moterys. Prie Užgavėnių laužo žuvienės galėjo paskanauti visi, kurie to norėjo.
O kokia žiemos šventė be Užgavėnių kaukių, lemtingos Lašininio ir Kanapinio dvikovos, visų nelaimių kaltininko Gavėno talžymo. Kad žiema greičiau atsitrauktų, ją trankiai vijo muzikantai iš Videniškių kapelos, iš ansamblio „Juozo armonikieriai“, dainomis lydėjo „Malkesta“ giesmininkai.
Nuo triukšmo, juoko turėjo slėptis taip pat visos Baltųjų Lakajų žuvys, nes Mindūnai tapo Ežerų krašto ir žvejų sostine, tiesa, šiuo titulu galėjo didžiuotis vos vieną dieną.
Kvapnus dūmas kuteno nosį iš Ežerų žvejybos muziejaus rūkyklos, kur žuvų rūkymo paslaptimis dalinosi Juodakampio kaimo turizmo sodybos šeimininkas Vaidas Laurinavičius.
O kaimo turizmo sodybos „Šniūrai“ viršininkas Eugenijus Vorobjovas į žiemos šventę atsivežė visą pirtį, kad palepintų sušalusius žvejus karštu garu.
Po pietų ant Siesarties ežero ledo žvejai turėjo valkšną traukti (tarm. „suko bobą“). Tai – ypatingas žvejybos būdas, kai tinklas nuleidžiamas į iškirstas eketes ir traukiamas po ledu. Bet šįkart dėl plono ledo nebuvo to padaryta. Mindūnų garsiausias žvejys Juozas Petrauskas žadėjo tai padaryti kitais metais.
„Žvejoti molėtiškiams - kaip melstis bažnyčioje: jei kimba ešeriai, metam visus darbus ir einame žūti, taip tarmiškai mes vadiname žuvavimą“, – kalbėjo Mindūnuose gimęs J.Petrauskas.
Puoselėdami senąsias tradicijas, Molėtų krašto žmonės įsitikino, kad jų protėviai buvo išmintingi – turėjo sugalvoję įvairiausių būdų ne tik kaip ištverti žiemos sunkmetį ir pramisti, bet mokėjo ir linksmintis, pramogauti.
