Gripo apsiaustyje atsidūrusiam Kaunui ligonių netrūksta. Kauno klinikų Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje – minios žmonių.
Kasdien pasitaiko po 3–5 atvejus, kai paaiškėja, kad pacientai neturi privalomojo sveikatos draudimo.
„Visi kalba apie tai, kad pacientas turi teisę rinktis. Bet niekas nekalba apie jo pareigas.
Neretai konfliktas kyla tuo metu, kai pacientas būna sumokėjęs sveikatos draudimo įmoką artėjant savaitgaliui, bet sistema rodo, kad jis yra nedraustas”, – aiškino Kauno klinikų Centrinės konsultacinės poliklinikos vedėja Viktorija Moliejienė.
Tokiu atveju ligoniai privalo patys mokėti už suteiktas paslaugas. Žinoma, tada jų veidai tikrai nešvyti dėkingumu.
Nėra nemokamų paslaugų ir Lietuvos gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą užsienyje.
Šiai grupei taip pat priklauso užsienyje studijuojantys asmenys, jei jie nurodė, kad gyvena ne Lietuvoje.
Skolininkai pasprunka
„Jūs nedraustas, turite mokėti”, – išgirdęs tokį įspėjimą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Priėmimo skyriuje žmogus pasidaro ramus kaip avinėlis. Jis su viskuo sutinka.
Kai atlikus tyrimus ir nustačius diagnozę medikė įteikia kasos išlaidų orderį, toks žmogus neretai sprunka pro duris.
Susigrąžinti skolą beveik nėra galimybių.
Priėmimo skyriaus vedėja Božena Markevič tikino, kad tai galėtų padaryti nebent teismas.
Bet samdydama advokatą ligoninė, ko gero, išleistų daugiau nei patirtas nuostolis.
Valanda konsultacijos šiame skyriuje kainuoja 42 litus – mažiau nei manikiūras, kai yra naudojamas nagų gelis, o laboratoriniai tyrimai – ne daugiau kaip 200 litų.
Pagalba – tabletė nuo skausmo
Ne visi nedraustieji yra apgavikai. Kai kurie žmonės tik ligoninėje sužino, kad jiems negalioja privalomasis sveikatos draudimas.
Gydytojai B. Markevič labiausiai jų gaila.
Neretai tokie Lietuvos piliečiai tvarkingai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, tačiau kažkada buvo emigravę į užsienį ir deklaravę ten savo gyvenamąją vietą.
Grįžę į Lietuvą, jie antrą kartą nedeklaravo gyvenamosios vietos. Duomenų bazėje tokie žmonės būna formaliai išvykę, nors gyvena, dirba ir moka mokesčius Lietuvoje.
Kitaip sakant, informacinė sistema apie juos nieko nežino – jie būna išbraukti iš registro.
Patekęs į ligoninę toks žmogus gali gauti nemokamai tik būtinąją pagalbą.
Šias paslaugas apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pavyzdžiui, jei žmogus susilaužė koją, būtinoji pagalba – tiktai nuskausminimas, vadinasi, suleidus vaistų gydytojas neturi teisės nemokamai gipsuoti galūnės.
Daug ką lemia net viena diena
Pradėjus savarankiškai mokėti PSD įmokas (nuo sausio – 90 litų) sveikatos draudimas įsigalioja ne iš karto, o tik po trijų mėnesių.
Jei toks žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, į jį žiūrima kaip į nedraustą asmenį.
Dar vienas svarbus dalykas – pavėlavus perversti įmoką nors vieną dieną automatiškai stabdomas draustumas.
Toks žmogus privalo toliau mokėti įmokas ir laukti dar tris mėnesius, kol vėl įsigalios sveikatos draudimas.
Kita išeitis – pakloti 3000 litų, tiek sudaro trys minimalios algos. Tada draudimas įsigali tuoj pat.
Tačiau taip padaręs žmogus nežino, kaip šie pinigai bus naudojami, kokias medicinos paslaugas už tai gaus.
Tokios informacijos – nė su žiburiu nerasi.
O žmogus nori įsitikinti, ar tikrai bus gydomas.
Ne paslaptis, kad yra tokių situacijų, kai net vėžiu sergantys pacientai negauna kompensuojamųjų vaistų.
Jie turi patys pirkti vaistus, bet nėra kalti, kad piktybinis auglys jų organizme vystosi sparčiau nei kitų PSD įmokų mokėtojų.
„Jei nedraustas žmogus yra užkluptas ligos, jis turi atlaikyti dar vieną naštą – susitvarkyti dokumentus.
Be šeimos artimųjų ir giminaičių dažnai neišsiverčiama”, – pasakojo B. Markevič.
Įmokas siuntė internetu
Kai praėjusiais metais netekęs darbo 31-erių kaunietis Kęstas A. krovėsi lagaminus į Indiją, kur buvo susiruošęs aplankyti savo draugus ir šiek tiek pakeliauti, jam atrodė, kad gyvenimas nuostabus.
Susiradęs internete informaciją, nuo kokių ligų reikėtų pasiskiepyti keliaujant į egzotišką šalį, viengungis negailėjo pinigų vakcinoms.
Jis taip pat pat sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Pamanė, kad atsarga gėdos nedaro, ir išskrido į Indiją.
Kelis mėnesius trukusi viešnagė pralėkė kaip viena diena. Dar dukart jis pervedė teritorinei ligonių kasai po įmoką už sveikatos draudimą.
Pernai vienam mėnesiui tai sudarė 72 litus.
O grįžtant į Vilnių vyrą slėgė ne tik liūdnos mintys, kad reikės ieškoti darbo – jam buvo silpna, šiek tiek pykino.
Rytą pažvelgęs į veidrodį Kęstas pašiurpo – akių obuoliai buvo pageltę.
Nuėjęs pas šeimos gydytoją vyras sužinojo, kad serga nešvarių rankų liga vadinama gelta. Dar vienas dalykas, kuris jį sukrėtė, – trijų įmokų nepakako, kad įsigaliotų sveikatos draudimas. Trūko kelių dienų.
Ilgiau laukti vyras negalėjo. Jis susirado vaikystės draugą, tapusį įtakingu gydytoju.
„Grįždamas ne tik parsivežiau kelionių suvenyrą – kepenų uždegimą, bet ir iš esmės nusivyliau mūsų draudimo sistema”, – prisipažino pašnekovas.
Jei buvusiam vadybininkui būtų reikėję mokėti iš savo kišenės už tyrimus, vaistus ir gydytojų konsultacijas, būtų kaip sniegas ištirpusios likusios santaupos.
Kęstas neslėpė, kad pasijuto kaip bedarbis, kuris metų metus gali už nieką nemokėti.
Jis niekada nebuvo išlaikytinis, sąžiningai mokėjo mokesčius, o dirbti pradėjo mokydamasis pirmame kurse.
Parlamentarė – užtarėja
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pernai yra gavęs ne vieną skundą, kad pavėlavus vieną dieną sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką anuliuojamas draudimas.
Šio komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pripažino, kad reikėtų keisti privalomojo sveikatos draudimo tvarką: „Dabartinė praktika žlugdo pasitikėjimą sistema, žmonės tampa įkaitais, jie turi vienintelę prievolę – mokėti laiku įmokas, o jeigu tai nepavyksta, sistema nesugeba lanksčiai su- reaguoti.”
Galbūt reikėtų įteisinti vadinamąjį lango periodą, kai galima mokėti įmoką vėliau nei mėnesio paskutinė diena?
„Akivaizdu, kad reikėtų į šį klausimą žiūrėti kur kas lanksčiau, žmonės negali būti vien prievolininkai, kurie moka, jie dar turi savo teisę būti suprasti, teisę į objektyvų situacijos vertinimą”, – tikino parlamentarė.
Bedarbiams – paprasčiau
Dėl privalomojo sveikatos draudimo keblumų turi ir asmenys, kurie kreipiasi į Darbo biržą.
Pavyzdžiui, trečiadienį užsiregistravęs Darbo biržoje, o kitą dieną prastai pasijutęs žmogus drąsiai kreipiasi į polikliniką.
Kai ligonis patenka pas šeimos gydytoją, ji pasižiūri į duomenų bazę ir pataria jam: „Ateik pirmadienį, sistema rodo, kad esi nedraustas, negalėsiu skirti kompensuojamųjų vaistų.”
„Toks atvejis gali būti. Įsiregistravęs Darbo biržoje žmogus turi iš pradžių gauti bedarbio statusą. Kol žmogus neturi šio statuso, jis neturi ir teisės į privalomąjį sveikatos draudimą”, – aiškino Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.
Teritorinė darbo birža, gavusi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, valstybės registrų ir kitų institucijų informaciją, ar asmuo atitinka bedarbio apibrėžimą, suteikia jam bedarbio statusą.
Tuo atveju, kai per penkias darbo dienas nuo registracijos Darbo biržoje yra suteikiamas bedarbio statusas, sveikatos draudimas įsigalioja nuo pirmos registracijos Darbo biržoje dienos.
Menininkus remia valstybė
Vieninteliai ramūs dėl ateities – meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Lietuvoje tokia išimtine teise gali naudotis kūrybinių sąjungų nariai.
Nuo 2012-ųjų sausio 1-osios įsigaliojo sveikatos draudimo nuostatos, kurios numato, kad meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims, draudžiamiems valstybinėmis lėšomis, yra draudžiami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis.
Šios programos lėšas tvarko Kultūros ministerija.
Tuo atveju, kai menininkas sulaukia pensinio amžiaus, bet yra įsigijęs verslo liudijimą, kaip ir visi kiti asmenys jis privalo mokėti už sveikatos draudimą.
„Jei dailininkas neturi sutarčių, niekur nedirba, negauna pajamų, tuo metu jį draudžia valstybė – iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos”, – teigė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė.
Internete galima pasitikrinti draudimą
* Sveikatos draudimo įstatymas numato prievolę kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui ir laikinai gyvenančiam bei teisėtai dirbančiam užsieniečiui mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
* Asmenų, gaunančių autoriaus atlyginimus, sporto ar atlikėjo veiklos pajamas, vykdančių individualią veiklą, savarankiškai besidraudžiančių asmenų ir žemės ūkio valdos valdytojų PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai tris mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo PSD įmokas.
* Sveikatos draudimas gali taip pat įsigalioti nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka trijų minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką (nuo 2013-ųjų sausio – 3000 litų)
* Ši įmoka neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas – kas mėnesį po 9 proc. minimalios mėnesio algos (90 litų).
* Mokantiems PSD įmokas asmenims svarbu nepamiršti, kad įmoką už einamąjį mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei tai nepadaroma, draudimo galiojimas nutrūksta.
* Nėra numatyta jokių galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data.
* Toks teisinis reguliavimas turėtų padėti išvengti piktnaudžiavimo.
* Tačiau gyventojų vėlavimo sumokėti įmoką už privalomąjį sveikatos draudimą atvejai nėra dažni – vienas ar du atvejai per mėnesį.
* Kur kas dažnesni atvejai, kai asmenys, privalantys mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jų visai nemoka arba pradeda mokėti tik susirgę.
* Pasitikrinti savo draudimą galima Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
