„Reikia jį teikti kartu su Tautinių bendrijų įstatymu, iš
dalies jis yra parengtas jau anksčiau, jis iš esmės yra geras.
(...) Tai yra universalus įstatymas, ne vienam kažkam atskirai
taikomas. (...) Tai nemažas įstatymas, bet iki balandžio, manau,
priimsim“, - BNS penktadienį sakė G. Kirkilas.
Socialdemokratas vylėsi, jog minėtą projektą parems ir dalis
opozicinių konservatorių bei liberalai.
Jis sakė teigiamai vertinantis užsienio reikalų ministro Lino
Linkevičiaus lenkų žiniasklaidoje pareikštą atsiprašymą dėl
2010 metais Seimo priimto sprendimo, kuomet buvo atmestas tuometinio
konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus teiktas įstatymas dėl
pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis.
„Manau, kad ministras labai gerai suprato situaciją, kad tada tas
pats klausimas, balsavimas ir kai viskas suderinta ir prezidentas
Lenkijos atvažiuoja - tai lenkai priėmė kaip akibrokštą ir tą
akmenį jie trejus metus nešiojosi. Jei šiek tiek seki lenkų
spaudą, kalbiesi su lenkų politikais, intelektualais, manau, kad tą
tikrai suprasi. Ministras šiuo atveju pasielgė labai teisingai.
Manau, kad mums partnerystė su Lenkija yra daug svarbesnis dalykas
negu visa kita, nes iš nepartnerystės išlošia tik tas didysis
kaimynas, kurio labiausiai bijo konservatoriai“, - kalbėjo
G.Kirkilas.
G.Kirkilas buvo vienintelis socialdemokratų frakcijos atstovas
2010 balandį balsavęs už Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projektą, įteisinantį pavardžių rašymą
nelietuviškais rašmenimis.
Klausiamas, kodėl kiti tuomet opozicijoje buvę socialdemokratai
tąkart nepalaikė šio projekto, G.Kirkilas aiškino, jog įstatymą
tąkart Seimui teikęs A.Kubilius nesikreipė paramos į tuometinę
opoziciją ir todėl jos nesulaukė.
„Kadangi teikė tą įstatymą A.Kubilius turėdamas didžiulę
daugumą tuo metu, jis aišku į opoziciją nesikreipė, kad mes
palaikytume ar kažką panašaus, bent jau žodžiu kokiu nors
užsimintų. Tai frakcijoje kilo toks ginčas, ne dėl esmės, o dėl
to, kad jie jiems nereikia mūsų balsų, tai balsuosim laisvai..
(...) Bet aš pasakiau, kad aš vis tiek balsuosiu, nes visas tas
projektas buvo pradėtas mūsų Vyriausybės ir aš balsavau“, -
aiškino G.Kirkilas.
Tuo metu Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras A.Kubilius
BNS penktadienį teigė, jog G.Kirkilas sako netiesą: „Mes ne vieną
kartą šiuo klausimu kreipėmės į tuometinę opoziciją,
socialdemokratus ir nesulaukėm paramos pavardžių rašymo klausimu.
Lygiai kaip ir dėl žydų turto kompensacijų, bet tuo atveju
opozicijos laikysena buvo racionalesnė“.
Įstatymą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo teikęs
buvusios centro - dešinės Vyriausybės vadovas A.Kubilius prieš
svarstymus Seime buvo surengęs pasitarimą Vyriausybėje su
tuometinių Seimo opozicinių frakcijų atstovais, po kurio teigė,
jog pavardžių rašymo klausimus pozicija ir opozicija „mato
panašiai“.
Minėtame susitikime 2010 metų balandžio 7 dieną dalyvavo ir
tuomet socialdemokratų frakcijai vadovavęs dabartinis premjeras
Algirdas Butkevičius.
Tuo metu kitas už įstatymą 2010 metais balsavęs buvusios
opozicijos atstovas „darbietis“, Vytautas Gapšys prisiminė, jog
tuometinis premjeras A.Kubilius buvo kreipęsis į opoziciją paramos,
tačiau teigė šiuo metu neprisimenąs motyvų, kodėl dauguma Darbo
partijos frakcijos tąkart balsavo prieš arba susilaikė.
Pats V.Gapšys teigė tąkart pažadėjęs A.Kubiliui, jog
palaikys įstatymo projektą ir asmeniškai savo pažadą tesėjęs.
„Esame dvi kaimyninės valstybės šalia viena kitos, manau, kad
tai labai mažas dalykas, kuriuo galime pajudėti į priekį. Tų
asmenų, kurie realiai bandys pasinaudoti ir įsirašyti tas pavardes
gimtosios kalbos rašmenimis, manau, kad atsiras daugiausia gal keli
tūkstančiai. (...) Žvelgdamas ir žmogiškai, ir iš geopolitinės
situacijos, manau, kad tai ne tas klausimas, kuris vertas ilgų
susikirtimų“, - BNS penktadienį sakė V.Gapšys.
Paklaustas, kokios pozicijos šiuo metu gali laikytis valdančioji
Darbo partijos frakcija dėl pavardžių rašymo nelietuviškais
rašmenimis, V. Gapšys vylėsi, jog į šį klausimą gali būti
žvelgiama „kitomis akimis“.
„Kaip ir kiekvienu klausimu, kai yra labai ilga problema, kuri
sprendžiama daugelį metų, po kurio laiko pasižiūrima kitomis
akimis ir galbūt kitu kampu. Galbūt atėjo laikas pažvelgti kitu
kampu“, - sakė jis.
Socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius penktadienį
pranešė davęs pavedimą išsiaiškinti, kodėl 2010 metais Seimas
atmetė įstatymo projektą dėl pavardžių rašybos nelietuviškais
rašmenimis.
Tuomet pats A.Butkevičius taip pat nepalaikė šio įstatymo per
balsavimą susilaikydamas.
Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius
interviu Lenkijos žiniasklaidai atsiprašė dėl 2010 metų
balsavimo, kuris įvyko tą pačią dieną, kai į Vilnių atvyko
tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis
Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet
nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, -
ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzecpospolita“
sakė ministras.
