„Buvo tikslas grąžinti ant normalių bėgių mūsų dialogą.
Per ilgai buvo nesusikalbama ir, tiesiai sakant, per ilgai buvo
nesikalbama“, - BNS sakė L. Linkevičius po susitikimo su Lenkijos
kolega Radoslawu Sikorskiu.
Pasak L. Linkevičiaus, susitikime buvo aptarta Europos Sąjungos
(ES) darbotvarkė ir dvišaliai klausimai, įskaitant tautinių
mažumų padėtį.
BNS paklaustas, ar žadėjo Lenkijos kolegai, kad Lietuva priims
sprendimus dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų - asmenvardžių,
vietovardžių rašybos ir švietimo - L. Linkevičius teigė
informavęs apie Vyriausybėje sudarytą darbo grupę, kuri turi
pateikti atitinkamas įstatymų pataisas.
„Informavau, kad sukūrėme Vyriausybėje darbo grupę, kurioje
aukšto lygio pareigūnai iš Kultūros, Teisingumo, Švietimo,
Užsienio reikalų ministerijų turi pateikti reikiamų įstatymų
pakeitimų projektus, kuriais atsakytumėme į tuos klausimus“, -
sakė L. Linkevičius.
„Tai nebus labai greitai, bet tikrai neturi būti ir labai ilgai.
Tai turi būti artimiausias įmanomas laikas“, - kalbėjo ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, R. Sikorskis aiškiai deklaravo, kad tai yra
Lietuvos vidaus reikalas, o Lietuvos lenkai turi būti lojalūs
Lietuvai.
„Ministras pasakė, kad tai mūsų vidaus reikalas ir jis tikisi,
kad Lietuva padarys, kas priklauso, rūpinantis Lietuvos piliečiais.
Aš irgi pasakiau, kad Lietuvos piliečiai visi svarbūs - ir
lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Lenkijos ministras pabrėžė, kad
lenkų tautinės mažumos atstovai, Lietuvos piliečiai turi būti
lojalūs valstybei, kurioje gyvena. Tai pareiškimas vertas pagarbos“,
- BNS kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius sakė susitikime taip pat išsakęs ir Lenkijos
lietuvių susirūpinimą dėl, jų teigimu, nepakankamo švietimo
finansavimo, dėl kurio uždaromos lietuviškos mokyklos ir trūksta
lietuviškų vadovėlių.
Šiuos klausimus ketvirtadienio vakarą ministras aptars
susitikęs su Lenkijos lietuviais Seinuose.
Lietuvos ministras teigė pakvietęs R. Sikorskį atvykti į
Lietuvą jam patogiu metu ir „jis šį kvietimą priėmė“.
Tuo tarpu interviu Lenkijos žiniasklaidai jis atsiprašė dėl
2010 metais vykusio balsavimo Seime, kai nepritarta pavardžių
rašybos dokumentuose originalo kalba įteisinimui.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis
Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu (2010 metų
balandį - BNS). Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai
atsiprašyti“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui
„Rzecpospolita“ sakė ministras.
„Tas balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai. Reikia
kalbėjimosi, reikia pasitikėjimo. Tai buvo skaudi pamoka. Dabar
mūsų vyriausybės nori esminių pokyčių mažumų klausimu, tačiau
neaišku, ar tai baigsis sėkmingai. Padėkime vieni kitiems. Manau,
kad tai mūsų bendras tikslas. Mūsų vyriausybės vardu sakau, kad
tikrai norime tai pakeisti“, - interviu L. Linkevičius.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė įstatymo projektą,
kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės
pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo
Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai,
kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.
Įstatymo projektą, kurį buvo parengusi konservatoriaus Andriaus
Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, tąkart palaikė 30 parlamentarų,
prieš buvo 38, susilaikė 36. Šį sprendimą tąkart palaikė dalis
buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovų, bei
nemaža dalis tuomet opozicijoje buvusios „Tvarkos ir teisingumo“
frakcijos narių.
Didžioji dalis šiuo metu valdžioje esančių socialdemokratų
ir Darbo partijos frakcijos narių nepritarė projektui. Už projektą
balsavo vienintelis socialdemokratų atstovas buvęs premjeras
Gediminas Kirkilas.
Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės
pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu,
kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo,
kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.
Centro-kairės Vyriausybė savo programoje žada išspręsti
„vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir
vietovių pavadinimų rašymo klausimus“ atsižvelgiant į Europos
Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“. Ministrų
kabinetas taip pat žada „siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos
egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į
vėlesnį laiką“.
Anot L. Linkevičiaus, susitikime daug dėmesio skirta ir
santykiams su ES Rytų kaimynais, visų pirma - Ukraina, ir šiais
klausimais Vilniaus bei Varšuvos pozicijos sutampa.
Tai - trečiasis dvišalis L. Linkevičiaus užsienio vizitas.
Prieš tai jis viešėjo Latvijoje ir Švedijoje.
