Šie ir daugelis kitų klausimų kyla ėmus narplioti uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ir Kauno savivaldybės ginčą.
Ši istorija prasidėjo dar 2005 metais, kai pinigų neturėjusiai tuomečio mero Arvydo Garbaravičiaus vadovaujamai savivaldybei reikėjo rasti išeitį, kaip sutvarkyti remontuoto Aleksoto tilto prieigas.
Nuspręsta imtis tam laikmečiui itin novatoriško sprendimo – skelbti koncesijos konkursą ir ieškoti bendrovės, kuri sutiktų kairįjį prietiltį įrengti savomis lėšomis. Tokiu atveju miestas gautų transporto mazgą, už kurį kasmet jį pastačiusiems verslininkams mokėtų nustatytą mokestį. Po kurio laiko, kai baigtųsi koncesijos sutartis, įsipareigojimai nutrūktų, ir objektas atitektų miestui.
2005 metų liepos 17-ąją tuomečio Kauno mero, liberalcentristo A. Garbaravičiaus vadovaujama savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl koncesijos sutarties, numatė jos kainą – per 25 metus išmokėti 59,3 mln. ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti sutartį su koncesijos konkursą laimėjusia bendrove „Kamesta“. Transporto mazgas tapo „Kamestos“ nuosavybe, jį bendrovė įpareigota prižiūrėti ir eksploatuoti.
Tų pačių metų rugpjūčio 1-ąją sutartis buvo pasirašyta, sutvarkius reikiamus dokumentus pradėti kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos darbai.
2008 metų gegužę savivaldybės komisija pasirašė naujai pastatyto objekto pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Konstatuota, kad kairysis prietiltis tenkina nustatytus reikalavimus. Pagal koncesijos sutartį, savivaldybė „Kamestai“ turėjo 25 metus mokėti nustatyto dydžio - per 2 mln. litų - koncesijos mokestį, taip pat kas ketvirtį pervesti nuo transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičiaus priklausančią sumą.
Praėjo penkeri metai, tačiau „Kamesta“ iki šiol pinigų už atliktus darbus nėra gavusi. Sveiku protu nesuvokiama, kad Kaune galioja savos taisyklės – miesto vadovai tiesiog nemoka pinigų, ignoruoja susitarimą, kuriam 2005 metais pritarė savivaldybės taryba.
Bendrovės „Kamesta“ valdybos pirmininkas Valentinas Marcinkevičius pripažįsta, kad įmonė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – paėmus 15,5 mln. litų paskolą vienu metu bankui „DNB Nord“ vien palūkanos sudarė 1 mln. litų per metus, nuo visiško žlugimo daugiau nei 500 darbuotojų turinčią įmonę gelbsti tik užimtos tvirtos pozicijos rinkoje. Nenorėdama sulaužyti su savivaldybe pasirašytos sutarties pinigų negaunanti bendrovė iki šiol prižiūri savo pastatytą transporto mazgą.
Savivaldybės pozicija – ieškoti priekabių
Baigiant statyti transporto mazgą, vos tik atėjo laikas mokėti pinigus, „Kamesta“ susidūrė su priešišku kai kurių Kauno savivaldybės atstovų elgesiu.
Imta ieškoti įvairių priekabių, esą objektas pastatytas ne taip, kaip reikėjo, imta aiškinti, kad statytojai darbus atliko nekokybiškai, nes taupė medžiagas, permokėjo rangovams. Pradėta abejoti darbų atlikimo aktų pagrįstumu, netgi pareikšta, kad darbai atlikti savavališkai – negavus statyboms būtinų leidimų, nors pati savivaldybė juos išdavė.
Bene aršiausias ginčas kilo dėl savivaldybės prašymu atliktų 1,9 milijono vertės papildomų darbų. Kauno vadovai viešai tikino, kad įmonė dirbtinai padidino sąmatą ir taip nori pasipelnyti miesto sąskaita.
Pinigų bendrovei nemokėti nusprendusi savivaldybė galų gale žengė drastišką žingsnį – 2009 metų spalio 30 dieną tuometis administracijos direktorius, konservatorius Vygantas Gudėnas vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį. Šis su savivaldybės taryba nesuderintas spendimas davė pradžią ilgam teisminių ginčų maratonui, galinčiam pasibaigti dešimčių milijonų litų išieškojimu iš miesto biudžeto.
„Jie šio objekto nebuvo įregistravę, o man nervus gadino su papildomais darbais, nuolat nešiodavo į savivaldybę sąskaitas ir liepdavo sumokėti. Mus padavė į teismą, kreiptasi į antstolius, savivaldybei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės“, - lrytas.lt žurnalistui pasakojo V. Gudėnas.
Buvęs savivaldybės administracijos direktorius V. Gudėnas pripažino, kad konfliktą dar 2005 metais nulėmė savivaldybės taryba, pritarusi, jo nuomone, itin aukštai koncesijos kainai. Tai buvusi pirmoji miesto koncesijos sutartis, tad, V. Gudėno manymu, neturėdami patirties politikai ir valdininkai įteikė „dovanėlę“ ateities kartoms.
Pinigų negaunantys verslininkai nusileido
Savivaldybei vienašališkai nutraukus koncesijos sutartį, pinigų taip ir nesulaukusi „Kamesta“ 2009 metais su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Verslininkai reikalavo sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, sumokėti susidariusią 6 mln. litų skolą, delspinigius ir palūkanas.
Atsiliepimą į ieškinį pateikę Kauno savivaldybės teisininkai pranoko patys save – jie prašė 2005 metais pasirašytą koncesijos sutartį, kuriai pritarė miesto taryba, pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Taip pat reikalauta negaliojančiais pripažinti darbų atlikimo aktus bei sąmatas. Savo ruožtu savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis iki šiol nebaigtas.
Siekiant nustatyti, ar bendrovė iš tiesų atliko tuos darbus, už kuriuos prašo pinigų, teismas skyrė ekspertizę. Ją pavedė atlikti valstybės valdomai bendrovei „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“.
Galų gale supratę, kad šis teisminis procesas gali tęstis labai ilgai, verslininkai ėmė ruošti taikos sutarties projektą. Savivaldybės naudai jie atsisakė delspinigių, dalies sumos už papildomus darbus, neprašė perskaičiuoti pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio. Iš viso padaryta 2,4 mln. litų nuolaida.
„Šios sumos buvo atsisakyta tam, kad greičiau būtų užbaigtas ginčas. Daugiau kaip 500 darbuotojų turinčiai įmonei, kurią slegia bankui mokamos palūkanos už paimtą paskolą koncesijai, reikėjo kažkaip išsikapstyti. Juk darbai atlikti, o savivaldybė piktybiškai už juos neatsiskaito įmonę stumdama į žlugimą“, - lrytas.lt pasakojo bendrovei „Kamesta“ atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Taikos sutartį pasirašė, o vėliau – sulaužė
Tai, kad būtina sudaryti taikos sutartį, Kauno savivaldybės tarybos nariams patvirtino ir miesto interesams atstovavę teisininkai. Buvo sudaryta administracijos direktoriaus pavaduotojo Vygaudo Molio vadovaujama darbo grupė, o praėjusių metų gegužę administracijos direktorius Antanas Nesteckis pasirašė taikos sutartį, ją 2012 metų birželio 13 dieną patvirtino Kauno apygardos teismas.
Sutartyje nurodyta, kad savivaldybė turi atsiskaityti su „Kamesta“, iki šių metų birželio sumokėti skolą – 11,5 mln. litų ir toliau mokėti pagal sutartį.
Nors pirmosios dvi įmokos po 1,9 mln. litų „Kamestos“ sąskaitą turėjo pasiekti praėjusių metų lapkritį ir spalį, tačiau pinigai pervesti nebuvo.
Savivaldybės vadovai su meru, konservatoriumi Andriumi Kupčinsku priešakyje sukėlė skandalą, viešai pareikšta esą taikos sutartis pasirašyta neteisėtai. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis dėl taikos sutarties sudarymo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Skandalą sukėlę miesto vadovai neginčijo būtinybės sudaryti susitarimą, tačiau tikino manę, kad 12 mln. litų skolą reikės sumokėti per 20 metų, o ne per metus.
Su šiais teiginiais kategoriškai nesutinka „Kamestos“ atstovas, advokatas G. Černiauskas. Pasak teisininko, mokėjimo grafikas buvo sudaromas pagal savivaldybės atstovų prašymus, atsižvelgiant į biudžeto lėšų skirstymą. G. Černiausko manymu, naivu manyti, kad miesto meras šių aplinkybių nežinojo.
Svetimo turto užvaldymas piktnaudžiaujant tarnyba ar sukčiavimas stambiu mastu?
Advokatas G. Černiauskas šią situaciją sako vertinantis kaip absurdišką, su sveiku protu ir logika prasilenkiantį politikų teisinį nihilizmą.
„Tokie metodai, kai užsakomas objektas, jis vėliau naudojamas, tačiau pinigų nesumokama nė cento, netaikomi net nusikalstamame pasaulyje. Tai ne kas kita, kaip svetimo turto užvaldymas ir verslo žlugdymas. Su tokia afera dar nesu susidūręs per visą savo darbo praktiką“, - lrytas.lt žurnalistui sakė „Kamestos“ G. Černiauskas.
Vienas geriausių Kauno advokatų nevyniodamas žodžių į vatą tikino, kad A. Kupčinsko veikloje įžvelgia piktnaudžiavimo tarnyba požymių.
„Kreipėmės visur, ir į Generalinę prokuratūrą, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad gelbėtų verslą. Juk dėl savivaldybės įmonė pateko į nepavydėtiną padėtį, nuo 2005 metų ne tik negauna pinigų, bet ir yra priversta bankui mokėti palūkanas, o valstybei -visus mokesčius už šį objektą. Kol kas realios pagalbos iš teisėsaugos nesulaukėme. Visomis priemonėmis sieksime, kad Kauno merui būtų iškelta baudžiamoji byla. Kai bus areštuotos savivaldybės sąskaitos, kas tada mokės atlyginimus mokytojams, savivaldybės įstaigų darbuotojoms? Tegul meras asmeniškai atsako už savo veiksmus, mokesčių mokėtojai dėl to neturėtų kentėti“, - piktinosi G. Černiauskas.
Savivaldybei gresia turto areštas
Nesulaukdami žadėtų sumokėti pinigų praėjusių metų pabaigoje „Kamestos“ atstovai kreipėsi į teismą, prašė išduoti vykdomąjį raštą, kad būtų galima pradėti skolos išieškojimo procedūrą.
Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti taikos sutartimi užbaigtą teisminį procesą. Motyvuota tuo, kad taikos sutartis buvo pasirašyta neįtraukiant tarybos, ją prašoma procese pripažinti trečiuoju asmeniu. Įdomiausia tai, kad net keli Kauno politikai, taip pat ir meras A. Kupčinskas, pripažino, jog sudarant taikos sutartį tarybos pritarimas nebuvo reikalingas.
Teismui atmetus savivaldybės prašymą vėl pradėti bylinėjimosi maratoną, šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Sprendimo iki šiol nesulaukta.
Ar iš tiesų Kauno meras A. Kupčinskas nežinojo, kad sudarant taikos sutartį per metus reikės sumokėti 12 mln. litų skolą?
Advokatas G. Černiauskas mano, kad meras įžūliai meluoja. Apie šią istorija buvo rašyta spaudoje, kita vertus, naivu būtų manyti, kad be mero žinios tuometis administracijos direktorius A. Nesteckis būtų pasirašęs skolų grąžinimo grafiką.
„Yra Gordijaus mazgas, yra ir Aleksoto mazgas, be rimto teisėsaugos įsikišimo mes šios istorijos neišspręsime, nes padaryta daugybė pažeidimų. Visa nauda tenka koncesininkui, o našta – savivaldybei. Galima sakyti, mes tapome 2005 metais priimto sprendimo įkaitais. Lėšų miestui tragiškai trūksta, o 12 mln. litų – labai didžiulė našta. Ši suma prilygsta visų Kauno kultūros įstaigų biudžetui. Sprendimas, įpareigojantis sumokėti šią skolą, miestui būtų didžiulis smūgis“, - sakė Kauno meras A. Kupčinskas.
Meras pripažino, kad ši negrąžinamų skolų istorija miestui užnėrė ant kaklo kilpą. Tačiau kur dingo dar 2005 metais koncesijos sutarčiai numatyti 59,3 mln. litų, atsakyti negalėjo.
„Miestas negali net normaliai atsikvėpti, su atodūsiu vertina anksčiau priimtus įsipareigojimus. O lėšos numatomos mokėti tik tada, kai sutartys neužginčijamos, kai sutampa interesai“, - sakė A. Kupčinskas.
Buvęs Kauno meras A. Garbaravičius, kurio vadovaujama taryba 2005 metais pritarė koncesijos sutarčiai, lrytas.lt žurnalistui teigė, kad visa ši istorija – kriminalinio pobūdžio nusikaltimas, o kaltininkus būtina sodinti į kalėjimą. A. Garbaravičius neigė, kad taryba tuomet patvirtino koncesijos kainą, esą politikai tik „nurodė kryptį“, tačiau verslininkais pasinaudoję valdininkai įklampino savivaldybę į didelę bėdą.
Buvęs administracijos direktorius: „Miestą žlugdo politikai“
Taikos sutartį su „Kamesta“ pasirašęs buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius, o dabar Seimo narys A. Nesteckis lrytas.lt žurnalistui sakė, kad visas šis skandalas yra dirbtinai eskaluojamas, o vienintelė išeitis – savivaldybei vykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti skolas.
„Situacija buvo tokia, kad mes privalėjome grąžinti 12 mln. skolą, kitaip teismas būtų priteisęs sumokėti visą koncesijos sumą – 59,3 mln. litų. Todėl buvo priimtas kompromisas - jie atsisakė dalies lėšų, o mes įsipareigojime grąžinti skolą. Kaip bebūtų, koncesijos sutartis buvo pasirašyta, darbai atlikti, transporto mazgas veikia, objektas priimtas, tad įsipareigojimus reikia vykdyti“, - sakė parlamentaras A. Nesteckis.
Lrytas.lt žurnalistui pasiteiravus, kur dingo mokėti „Kamestai“ numatyti pinigai, buvęs savivaldybės administracijos direktorius atsakyti negalėjo.
„Žinau, kad šios lėšos numatytos, vienais metais jos buvo deponuotos, tačiau kažkas su kažkuo nesutarė ir pinigai nebuvo pervesti. Žinote, čia jau politinės intrigos, kurios labai kenkia miesto ūkiui. Dėl to kenčiame mes visi, niekas nenori dalyvauti savivaldybės skelbiamuose konkursuose, nes kiekviena istorija baigiasi ginčais“, - konstatavo A. Nesteckis.
Paklaustas, kaip vertina Kauno politikų ir, pirmiausia, miesto mero A. Kupčinsko kišimąsi į sutartinių įsipareigojimų vykdymą, parlamentaras A. Nesteckis išsakė kategorišką nuomonę.
„Manau, kad pats laikas atskirti savivaldybės tarybos ir administracijos darbą. Kol kas to nėra padaryta, politikai akivaizdžiai kišasi. Vos tik priimamas sprendimas, jie vaikšto iš paskos ir galvoja, kas vykdys darbus. To neturėtų būti. Dėl šio kišimosi, pigaus populiarumo siekimo miestas iki šiol stabiliai stovi vietoje, savivaldybė įklimpusi visur, kur tik įmanoma“, - pripažino buvęs savivaldybės administracijos direktorius A. Nesteckis.
Tai, kad pasirašyta taikos sutartis buvo vienintelis būdas miestui išvengti rimtų bėdų, pripažino ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis. Kauno vadovų su meru A. Kupčinsku griežtai kritikuojamas teisininkas sakė, kad viskas vyko teisingai ir teisėtai.
„Sutartis, kurią pasirašė savivaldybė, jos pačios buvo vienašališkai nutraukta. Tačiau teismas anksčiau ar vėliau tai pripažins ir sprendimas bus vienareikšmis. Meras viename tarybos posėdyje pats yra pripažinęs, kad toliau bylinėtis su „Kamesta“ neverta. Mes bylinėdamiesi jau 100 tūkst. išleidome advokatų paslaugoms apmokėti. Manau, jeigu A. Nesteckis administracijos direktoriumi būtų ir dabar, problemų tikrai nekiltų. Skolas reikia mokėti, jeigu pinigai nebus pervesti, įsiskolinimas „Kamestai“ tik didės. Civilizuotame pasaulyje įsipareigojimus reikia vykdyti“, - sakė V. Molis.
Kas atlygins nuostolius?
Kauno savivaldybės narė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė advokatė Aušra Ručienė šią istoriją pavadino su įstatymai prasilenkiančia politikų savivale.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad dar 2005 metais tuometis meras A. Garbaravičius kartu su taryba patvirtino koncesijos sąmatą – beveik 60 mln. litų. Tai reiškia, kad šie pinigai turėjo būti depozitas. Todėl kyla klausimas – kas ir kur tuos pinigus padėjo?“ - sakė A. Ručienė.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narė akcentavo, kad dar 2012 m. balandį tarybos posėdyje Kauno m. savivaldybei atstovaujanti advokatė patvirtino faktą, jog jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atmesti UAB „Kamesta“ ieškinį ir laimėti bylą, nėra, ieškinio reikalavimus pagrindžia surinkti rašytiniai įrodymai ir byloje atlikta ekspertizė.
„Šį ginčą vertinu ne kaip politikė, o kaip teisininkė. Matau, bus „priauginta“ kur kas didesnių nuostolių ir belieka tik spėlioti, kas už visa tai atsakys? Visi rėkia, kad nėra pinigų. O tų rėksnių norėčiau paklausti, kur dingo 60 mln. litų? Tai didžiulė pinigų sumą. Kur jie nusėdo? Ir kas bus tada, kai vykdomąjį raštą gavęs antstolis areštuos savivaldybės sąskaitas?“ - svarstė Kauno savivaldybės tarybos narė, advokatė A. Ručienė.
