Po dvejų metų pertraukos atlikęs Lietuvos visuomenės
pilietinės galios indekso 2012 metais tyrimą institutas skelbia, kad
pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė - 35 punktai iš 100
galimų. 2010 metais ši reikšmė buvo 35,5 punkto.
„Kalbant apie pilietinį aktyvumą, kažkokių ypatingų pokyčių
neįvyko ir ta dalis, kurią sudaro pilietinis aktyvumas, iš esmės
nepakito. Tačiau yra pokyčių tam tikrose veiklose“, - kalbėjo
vienas tyrimo rengėjų dr. Mindaugas Degutis. Jo teigimu, tai susiję
su atsiradusia tam tikrų iniciatyvų paklausa: pavyzdžiui, gamtos
tvarkymo akcijų, kuriose dalyvavusių asmenų atsirado daugiau.
„Kalbant apie potencialų pilietinį aktyvumą, įvyko šioks toks
prioritetų persiskirstymas: padidėjo tų, kurie imtųsi organizuoti,
jeigu atsirastų ekonominė problema, tačiau tų, kurie prisidėtų
sumažėjo. Tačiau ypatingo pokyčio, kuris būtų esminis,
nematome“, - teigė M. Degutis.
Tyrime atskirai atliktas moksleivių pilietinės galios tyrimas.
„Moksleiviai visose veiklose dalyvauja aktyviau nei visa
visuomenė ir tie skirtumai nemaži“, - pastebėjo Ieva Petronytė.
Jų pilietinės galios indeksas yra 47,6. Tyrimas taip pat rodo, kad
pilietinės galios indeksas tarp moksleivių stiprėja didėjant jų
amžiui. Geriau nei visa visuomenė moksleiviai vertina ir savo
asmeninę pilietinę įtaką.
„Didžiausia dilema yra tai, kad moksleiviams išėjus iš
mokyklų, jų pilietinis aktyvumas smunka žemiau nei vidurkis. Tai
gali būti gyvenimo ciklo aspektas, bet taip pat gali reikšti, kad
nepaisant didelio įsitraukimo mokykloje, vertybės taip ir
nesusiformuoja“, - pastebėjo sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.
„Šio tyrimo rezultatas mūsų neturėtų guosti. Tendencijos gana
prastos, nėra augimo, kuris buvo rodomas anksčiau, nepaisant to, kad
tyrimas buvo daromas Seimo rinkimų metu. Net ir tokiomis
aplinkybėmis nuo politikos šalinosi ir jaunimas, visuomenės
aktyvumas nė kiek nepadidėjo. Išvados būtų tokios, kad jei mes
norime kaip politinė bendrija toliau save stiprintų, turime iš
tiesų ieškoti sprendimo, kaip tai padaryti“, - kalbėjo Darius
Kuolys. Jo teigimu, be sąmoningo rūpinimosi viešąja erdve, tos
tendencijos veiks vis stipriau.
2012 metų Pilietinės galios tyrimas buvo atliktas kaip
pilietinio ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės
pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis, Europos Socialinio
fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir moksleivių apklausas atliko
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Ainės
Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. M. Degučio parengtą
metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų.
Toks tyrimas atliktas jau penktąjį kartą.
Tyrimo metu apklausta 1000 žmonių nuo 15 iki 75 metų.
