2003 m. Žemuosiuose Šančiuose dingęs rotveileris Naikas trečiadienį nuo lietaus ir šalčio pasislėpė viename Kauno garažų. Šlapią ir sušalusį šunį pastebėjęs garažo savininkas iškart pranešė Gyvūnų globėjų asociacijai (GGA). Paimti gyvūno atvykusi GGA specialistė Lolita Grėblikienė netruko pastebėti, kad gyvūnas paženklintas specialia mikroschema.
„Taip sužinojome vardą ir šeimininkų adresą. Jei žmonės paženklina savo augintinius, tikrai labai padidėja galimybė, kad jiems pabėgus ar dingus, anksčiau ar vėliau gyvūnai bus grąžinti namo“, - sakė L. Grėblikienė.
Pagal mikroschemoje pateiktą adresą į Žemuosius Šančius nuvykusi specialistė netruko surasti reikiamą namą. L. Grėblikienei teko gerokai pavargti, kol per aukštą tvorą ją pastebėjo gyventojai. Į kiemą išėjusi moteris išsivedė ir rotveilerių veislės šunį.
„Nustebusiai moteriai pasakiau, kad atvežiau Naiką. Ji labai susijaudino, tiesiog pradėjo drebėti rankos.
Pasirodo, kad Naikas dingo prieš dešimtmetį, šeimininkai jo nesugebėjo rasti, todėl įsigijo kitą rotveilerį“, - pasakojo L. Grėblikienė.
Naikas vėl buvo priimtas į naujai atrastus senus namus. Pirmas dalykas, ką padarė šunį priėmusi moteris (Naiko šeimininko sesuo) - davė lakti drungno vandens, kad šuo sušiltų.
„Nesu girdėjusi, kad tiek laiko dingęs šuo vėl rastų šeimininkus. Yra buvę atvejų, kai namo gyvūnai grįžo po penkerių ar šešerių metų. Tačiau dešimtmetį galima vadinti rekordu“, - stebėjosi specialistė.
O tikrasis šuns šeimininkas apie augintinio grįžimą sužinojo tik po kelių valandų. Kaunietis Gytis prisipažįsta, kad buvo apstulbęs. Vyras nesitikėjo, kad dar kada nors pamatys beveik prieš dešimtmetį pasprukusį Naiką.
„Jis tuos devynerius metus pas kažką turėjo gyventi, nes matosi, kad šuo prižiūrėtas. Į vardą nebereaguoja, tačiau nerodo jokios agresijos, leidžiasi glostomas. Apvažiavau visą rajoną, kur jis buvo rastas. Galvojau, kad gal kabės skelbimai apie dingusį rotveilerį, nes jį kažkas augino“, - pasakojo vyras.
Nors Naikas itin draugiškas, šeimininkas jį kol kas atidžiai prižiūri. Gytis nenori, kad šuo vėl kur nors nuklystų.
„Naikas dingo, kai statėme namą. Vieną akimirką jis buvo pririštas prie tvoros, kitą - jau jo nebebuvo. Tuomet man buvo gal penkiolika metų, o Naikui – pusantrų. Kai jį dabar vėl atvežė mums, šuo iš pradžių buvo baikštus, tačiau per keletą minučių apsiprato ir ėmė jaustis jaukiai“, - emocijų neslėpė Gytis.
Vyras vis dar tikisi surasti žmones, kurie visą laiką globojo dingusį Naiką. Gytis norėtų sužinoti bent tai, kokiu vardu buvo šaukiamas šuo.
Sugrąžino atsitiktinumas
Lrytas.lt pernai rašė ir apie bokserio mišrūno Diko likimą. Prieš penkerius metus Kaune paklydusį ir Jurbarką pasiekusį šunį nuo mirties išgelbėjo gyvūnų globėjai. O keturkojis Kaune atsitiktinai sutiko ir savo šeimininkus.
Kaune 2007-aisiais pasiklydęs ir nežinia kur klajojęs bokserio mišrūnas, šių metų vasarį buvo sugautas už 90 kilometrų nuo Kauno nutolusiame Jurbarke.
Šio miesto komunalinės tarnybos darbuotojai laukė keturiolika parų, kol atsiras šuns šeimininkai, o pasibaigus šiam terminui ketino jį užmigdyti.
Šunį išgelbėjo gyvūnų globos įstaigos „Penkta koja” specialistai, kuriems paskambino komunalininkai ir pranešė apie keturkojo laukiančią gyvenimo pabaigą.
Bokserio mišrūnas buvo pramintas Rubliu ir priglaustas Kaune esančioje gyvūnų prieglaudoje. Stebuklas įvyko, kai „Penktos kojos” savanoriai vyko į Jonavos gatvėje įsikūrusį prekybos centrą pirkti statybinių medžiagų voljerams. Žinodami, kad Rublis labai mėgsta važiuoti automobiliu, jie pasiėmė ir šunį.
Prekybos centro aikštelėje Rublį netikėtai išvydo kaunietis Juozas Duoba, augintinio netekęs dar 2007 metais. Tada šuo nuklydo nuo namų ir dingo.
Šuns šeimininko ir jo žmonos džiaugsmui nebuvo ribų. Keturkojis irgi pažino savo augintojus.
Rubliui buvo sugrąžinti ne tik jo namai, bet ir ankstesnis - Diko - vardas.
Atklysta net užsieniečiai
Gyvūnų registravimo centro atstovė Jurgita Gustaitienė lrytas.lt pasakojo, kad vis daugiau lietuvių nusprendžia specialia mikroschema pažymėti savo augintinius. Esą tautiečiai nebebijo, kad žymėjimas pakenks augintinių sveikatai ar mikroschemos pagalba bus sekami šeimininkai.
„Tik pradėjus žymėti gyvūnus teko ne kartą atsakyti į klausimą, ar mes nesiklausysime pokalbių, ar nematysime, kur vedžiojami gyvūnai, ar tai nesukels vėžio. Tačiau paskutiniais metais situacija smarkiai pasikeitė“, - pasakojo veterinarė.
Specialistės manymu, reikiamai pažymėtas gyvūnas, pabėgimo ir paklydimo atveju, turi kur kas daugiau galimybių grįžti pas šeimininkus. Net ir tuo atveju, jei jie – užsieniečiai. Europoje veikianti „Europetnet“ organizacija yra sukūrusi bendrą duomenų bazę.
„Esame radę gyvūnų iš Anglijos, Olandijos, Danijos. Tačiau labiausiai įsiminė moters iš Ukmergės istorija. Ji labai nenorėjo ženklinti savo katės, tačiau įkalbėjome. Po keleto metų iš Anglijos gavome pranešimą, kad katė rasta Londone. Pasirodo, kad moteris išvažiavo gyventi į Angliją ir išsivežė katę, kuri pabėgo. Teko ją surasti per gimines ir grąžinti katę“, - juokėsi J. Gustaitienė.
