„Ko negaliu lengvai priimti, tai apbrėžimo “euro krizė”.
Apskritai nemanau, kad egzistuoja euro krizė. Kadangi krizę patiria
ir tos narės, kurios neturi euro. Tai ekonominės ir politinės
valdžios krizė. Mes kalbame apie instrumentus, kurie buvo priimti su
euru prieš dešimtmetį – turime daug instrumentų, įskaitant
Stabilumo ir augimo paktą. Ir jeigu mes būtume naudoję juos,
nebūtume priėję tokios būklės, su kokia susidūrė kai kurios ES
narės šiandien“, - sakė D. Grybauskaitė, penktadienį dalyvavusi
tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Anot jos, kai kurių šalių sprendimai yra pavėluoti ir
nepakankami, o užuot pačios prisiėmusios atsakomybę, jos kaltina
kitus.
„Labai paranku turėti tam tikrą horizontalią Europos
institucijų paramą dėl to, kad žlungant vietos politikai, galima
lengvai tarti, kad kaltos Europos institucijos“, - kalbėjo Lietuvos
prezidentė.
„Taigi, kalbėti reikia ne apie euro krizę, o apie sprendimų
priėmimo proceso Europoje stoką, apie šio proceso neveiksmingumą,
taip pat apie kai kurių narių neatsakingą elgesį. Todėl aš remiu
labai griežtą Vokietijos poziciją, kuri reikalauja ne tik
pademonstruoti solidarumą, bet ir prašo atlikti namų darbus. Taigi,
aš sakau, kad mes galime padaryti viską, jeigu turime valios ir
jeigu galime veikti kartu“, - konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos valstybių, kurios 2009 metais
pateko į sunkią ekonominę padėtį, istoriją.
„Lietuva 2009 metais prarado 15 proc. savo BVP. Mūsų deficitas
siekė beveik 10 proc., o palūkanų norma 9-10 proc. Tačiau per
dvejus metus mes konsolidavome 12 proc. savo BVP – mes sumažinome
viską - algas, pensijas. Vyriausybė žinojo, kad žmonės nebus
patenkinti, bet ji neturėjo pasirinkimo. Mes neprašėme niekieno
pagalbos, nesikreipėme į Europos Sąjungą. Mes žinojome, kad tai
mūsų darbas. Ir po pusantrų metų Lietuvos ūkis vėl ėmė augti -
2011 metais mūsų augimas pasiekė 6 proc.“, - pareiškė
prezidentė.
Jos manymu, per dvejus metus galima susitvarkyti su situacija, bet
vėliau reikia struktūrinių reformų ir stimuliavimo paketų.
„Akivaizdu, kad vieniems tai padaryti neįmanoma. Reikia pagalbos,
nes tai yra visos Europos Sąjungos konkurencingumo dalykas. Esu kiek
skeptiška, kai Vadovų Taryboje mes stengiamės sukurti naujus
instrumentus, kurie patenkintų rinkas, tačiau iš tikrųjų tik
kalbame apie tuos instrumentus“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Europos vadovų sukurtų instrumentų vėliau
niekas nenaudoja - apie juos kalbama tik tam, kad rinkos matytų,
kaip rimtai diskutuojama.
„Spaudžiant rinkoms, mes mėginome sukurti naujas vitrinas. Aš
atvirai kalbu apie vitrinas, nes mes jas naudojame tam, kad parodytume
rinkoms, kaip rimtai mes diskutuojame. Taryboje mes sukuriame
instrumentus, kurių vėliau niekas nenaudoja. Buvo tartasi ir dėl
euroobligacijų projektų, ir dėl bankinės sistemos priežiūros. Su
tuo reikia sutikti. Bet ar mes turime valios įgyvendinti tai, ar mes
tik žaidžiame su rinkomis. Todėl sakau, kad pagrindinė Europos
ekonominės, finansinės ir politinės krizės priežastis yra
vyriausybių atsakingumo stoka“, - sakė Lietuvos prezidentė
D. Grybauskaitė.
