Pasitraukia per 1,5 mėnesio
Pasak E. Paužaitės, įprasta gripo epidemijos vystymosi eiga yra tokia: 2-3 savaites kyla, 2-3 savaites stabilizuojasi ir laikosi panašus sergamumas, po to apie 2-3 savaites krenta. „Dabar yra jau trečia savaitė, kuomet sergamumas kyla. Lyg ir būtų galima laikyti, kad tai jau yra pikas – matome, kad šią savaitę skaičiai labai šoktelėjo. Bet kai dabar tokie orai, sunku prognozuoti, kas gali būti dar kitą savaitę“, - sako visuomenės sveikatos specialistė.
Tai reiškia, kad sergamumas gali didėti ir ketvirtą savaitę. „Kaip žinome, gripo virusui patinka šiltesni orai, - sako E. Paužaitė. - Ir iš statistikos stebime, kad padaugėja susirgimų, kuomet labiau atšyla.“
Jeigu epidemija vystysis įprasta eiga, ji turėtų pasibaigti vasario antrą – trečią savaitę. Tada galima tikėtis, kad pirmoji gripo banga sumažės, ir jis taps visiškai nežymus.
Trečiadienį gripo epidemija paskelbta ir Klaipėdoje.
Gripas Vilniuje sudaro tik apie 5 proc. visų susirgimų
Vilniuje gripo epidemija kol kas nepaskelbta. „Statistinis sergamumo rodiklis rodo, kad Vilniuje, ir mieste, ir rajone, taip pat jau yra virš 100 susirgimo atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. Bet gripo atvejai tarp jų nesudaro 30 proc. Gripas Vilniuje sudaro tik apie 5 proc. visų susirgimų. Todėl epidemija dar neskelbiama“, - sako visuomenės sveikatos specialistė.
Jeigu susirgs daugiau žmonių, ir gripo atvejų bus daugiau, negu visų kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų, tuomet epidemija bus paskelbta ir sostinėje – ar taip nutiks, kol kas sunku pasakyti.
Virusas jau pažįstamas
Šiemetinis gripo virusas AH1 sukelia panašius simptomus, kaip pernai ir užpernai. Pasak E. Paužaitės, šis virusas Lietuvos gyventojams neblogai pažįstamas. Pernai būtent šis virusas buvo pandeminis, 2009 m. jis taip pat buvo mūsų aplinkoje, žmonės sirguliavo.
„Pernai jis nesukėlė tokių didelių susirgimų. Gal gripo savybės šiek tiek keičiasi, nors niekur nerašo, kad jis mutuoja“, - svarsto pašnekovė.
Kaip ir kiekvienas gripo virusas, taip ir šis gali sukelti rimtas komplikacijas, galinčias pasibaigti net mirtimi. Šį sezoną gripas jau nusinešė dviejų žmonių gyvybes – Kauno ir Utenos apskrityse. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – plaučių uždegimas, bronchitas, inkstų nepakankamumas, pažeidžiamos visos kitos organizmo sistemos.
Skiepytis dar nevėlu
Visuomenės sveikatos specialistė apgailestauja, kad Lietuvos žmonės vis dar nelinkę skiepytis nuo gripo. Pasak jos, Lietuvoje nuo gripo skiepijasi 5-6 proc., tuo tarpu Vakarų Europoje, Skandinavijoje būtent toks procentas žmonių nesiskiepija.
Lietuvos žmonių požiūris į skiepus nuo gripo pablogėjo nuo 2009 metų, kuomet vakcina nuo pandeminio gripo buvo atvežta pavėluotai, jau parėjus pikui.
Pasak E. Paužaitės, pasiskiepyti nuo gripo galbūt nebūtų vėlu dar ir dabar, ypač turint omenyje, kad paprastai būna ir antroji gripo banga kovo-balandžio mėnesį. Žinoma, skiepytis galima tik tuo atveju, jeigu žmogus neserga, dar neatsiradę pirmieji ligos požymiai, nepradėjusi kilti temperatūra.
Po skiepo imunitetas susiformuoja per 2 savaites, tačiau jeigu pasiskiepijęs žmogus su virusu susidurs ir greičiau, pavyzdžiui, po savaitės, tikėtina, kad sirgs kiek lengviau. „Jeigu jau savaitę laiko jo imunitetas formuojasi, komplikacijos gali pasireikšti mažiau“, - sako pašnekovė.
Plauti rankas ir vėdinti patalpas
Be skiepų nuo gripo apsaugo visų pirma kuo dažnesnis rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir valymas drėgnuoju būdu. Be galo svarbu ir grūdinimasis, sveika mityba, fizinis aktyvumas – bet tai turėtų būti žmogaus kasdieninio gyvenimo dalis.
Esant epidemijai, gyventojams patariama, jeigu yra galimybė, vengti masinio susibūrimo vietų, ypač tuose rajonuose, kur paskelbta gripo epidemija.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemijos paskelbtos Prienų, Rokiškio rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių rajonuose, Kazlų Rūdoje, Alytaus mieste, Telšių, Jonavos, Lazdijų, Radviliškio rajonuose, Šiaulių mieste, Panevėžio mieste ir rajone, Joniškio, Marijampolės, Ukmergės rajonuose.
