Šiam kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymui pritarė ir
Telšių vyskupas Jonas Boruta. Pasak ministro, skirtų 1,5 mln. litų
programai įgyvendinti neužtenka, nes reikalinga pabaigti darbus,
kurie numatyti programoje.
Kultūros ministerijos duomenimis, Telšių šv. Antano Paduviečio
katedros interjero ir šventoriaus tvarkybos darbams dar reikalingi
748 tūkst. litų, fasadui - 334 tūkst., seminarijai -2,8 mln. litų,
Varnių šv. Petro ir Pauliaus kriptai, kur palaidoti žemaičių
vyskupai, trūksta 169 tūkst. litų.
Vyriausybė 2012 m. iš 5,8 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų
Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų
jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programai skyrė 1,6 mln. litų,
nors poreikis buvo apie 4,1 mln. litų.
Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų
jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programos priežiūros komisijos
posėdyje kultūros ministras sakė, kad Žemaičių krikšto jubiliejaus
minėjimo programa, skirta vienam iš svarbiausių Lietuvos istorinių
ir kultūrinių įvykių pažymėti, buvo nepelnytai nustumta į šoną,
nors tuometė Vyriausybė ir atsakingos institucijos žinojusios apie
tikrąjį šios programos finansinį poreikį.
„Nežinau, kas atsitiko, kad politiniame ir kituose lygmenyse
tokie reikšmingi dalykai kaip kultūra ir kultūrinio paveldo
išsaugojimas galėjo būti taip neįvertinti. Tikiuosi, kad kartu su
už paveldo išsaugojimą atsakingais specialistais rasime ir daugiau
sprendimų, kurie užtikrins sėkmingą programos įgyvendinimą“, - sakė
Š. Birutis.
Ministras kviečia ir kitas institucijas bei politikus prisiimti
atsakomybę už tai, kad likus pusei metų iki jubiliejui skirtų
kultūrinių renginių pradžios reikia ieškoti lėšų būtiniausiems
darbams atlikti.
Vienas svarbiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir
Jogailos sprendimų buvo integruoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę
į Vakarų Europos kultūrą 1387 metais krikštijant Lietuvą pagal
Romos katalikų apeigas. Tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių
istorinių aplinkybių ne visa Lietuva buvo pakrikštyta. Žemaičių
krikštas Vytauto ir Jogailos buvo pradėtas tik 1413 metais, o
baigtas 1417 metais įsteigiant Žemaičių vyskupystę.
1413 metais Vytautas ir Jogaila plaukė laivais per Žemaitiją
Dubysos upe, kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos
kalno. Šios kelionės metu įvairiose Žemaitijos vietovėse buvo
pakrikštyta keletas tūkstančių žemaičių.
1417 metais Konstanco Visuotinio Bažnyčios susirinkimo įgalioti
Vilniaus vyskupas ir Lvovo arkivyskupas atvyko į Žemaitiją, įsteigė
Žemaičių vyskupystę su centru Medininkuose (dabar - Varniai) ir
konsekravo pirmąjį žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Vytauto rūpesčiu Varniuose buvo pastatyta Šv.
Aleksandro bažnyčia, įkurtas Žemaičių vyskupystės centras.
