Kaip rašė „Lietuvos rytas”, praėjusį savaitgalį populiarus laikraštis „The Sun” išspausdino Londone gyvenančios N. Belovos interviu. Išeivė iš Lietuvos aiškino neieškanti darbo, nes būdama vieniša motina gauna tiek pašalpų, kad gali pirkti dizainerių drabužius ir atostogauti prabangiuose kurortuose.
Pašalpos ir imigracija – šios temos Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu itin aktualios. Todėl nieko nuostabaus, jog N. Belovos pasakojimas greit pasklido ir kitais žiniasklaidos kanalais.
Nemaža dalis anglų piktinasi, kad valstybė taip sočiai maitina atvykėlius.
Populiarioje ITV televizijos laidoje pasirodžiusi N. Belova kalbėjo sklandžia anglų kalba ir atrodė pasitikinti savimi.
Ji atrodė kur kas solidžiau už greta sėdinčią sociologę, kuri bandė išprovokuoti anglus papiktinusią lietuvę.
Mažiau dirbti apsimoka
– Kada atvykote iš Lietuvos? – N. Belovos paklausė ITV vedėjai.
– 2005-aisiais.
– Ar atvykote dirbti?
– Atvykdama į Londoną jau turėjau darbą.
– Kodėl prireikė pašalpų?
– Tapau nėščia ir buvau atleista iš darbo dėl etatų mažinimo. Draugai patarė eiti į darbo biržą ir sužinoti, kokios pašalpos man priklauso.
– Čia gyvenantys žmonės su pašalpų sistema yra susipažinę ir susigaudo, kas jiems priklauso. Bet jus nustebino, kiek daug galite gauti. Kodėl?
– Prašymus būsto nuomos pašalpai bei savivaldybės mokesčio nuolaidai užpildžiau darbo biržoje.
Aš ieškojau darbo, tačiau nesėkmingai, buvau nėščia ir niekas manęs nenorėjo priimti.
– Taip, mes skaitėme, kad būsto nuomos pašalpa – 183 svarų per savaitę, plius pašalpa vaikui, nepakankamų pajamų priemoka.
Ir dar minėjote, kad dirbate ne visą darbo dieną ir gaunate 125 svarų per savaitę.
Ar iš tų pinigų mokėjote už savo atostogas?
– Taip.
– Vadinasi, jūs geriau gyvenate, negu gyventumėte dirbdama visą darbo dieną?
– Taip, dirbti dalį dienos ir gauti pašalpas labiau apsimoka, nei dirbti visą darbo dieną, nes tada reikėtų išleisti nemažai uždarbio transportui, vaiko priežiūrai, pačiai mokėti visus mokesčius ir būsto nuomą. Atskaičiavus šias išlaidas, realus uždarbis būtų tik 1 svaras (4,2 lito) per valandą.
– Jei skaičiuotume pinigus – jums geriau nedirbti ir gauti pašalpas. Tačiau kaip jaučiatės psichologiškai? Kaip žmogus, kaip motina, rodanti pavyzdį savo vaikui?
Ar gyvenimas iš pašalpų šiuo požiūriu jus tenkina?
– Žinoma, norėčiau siekti karjeros, bet man, kaip kiekvienai motinai, labai svarbu mano vaikas, jo gerovė, jo išsilavinimas. Todėl esu labai dėkinga šios šalies sistemai, kuri suteikė man galimybių būti su vaiku ir juo rūpintis.
Labai džiaugiuosi, kad su savo vaiku galiu lankyti nemokamus kursus. Juos rengia vietos bendruomenė.
– Jūs turite verslo administravimo bakalauro diplomą ir pareiškėte, kad nedirbsite už mažesnį nei 25 tūkst. svarų (apie 105 tūkst. litų. – Red.) per metus atlyginimą.
Būtent šis pareiškimas ir sukėlė didžiausią žmonių pasipiktinimą. Ar tai tikrai jūsų žodžiai?
– Šiuo metu ieškau bet kokio darbo.
– Pakeitėte nuomonę?
– Ne, aš tiktai norėjau pasakyti, kad 25 tūkst. svarų yra ta suma, kuri dabar man susidaro per metus gaunant pašalpas.
– Vadinasi, 25 tūkst. yra jūsų minimumas, už mažesnius pinigus nedirbsite?
Sociologė pamokslavo
Toliau į pokalbį įsitraukė laidos viešnia, sociologė Liza Taylor, kuri bandė išprovokuoti N. Belovą barniui. Tačiau pastaroji puikiai tvardėsi.
L. Taylor: Mes matome inteligentišką, mintis dėstyti sugebančią moterį, norinčią duoti savo vaikui visa, kas geriausia. Ir už tai mokame mes, nes mūsų šalis sudaro tam sąlygas.
Kartais sakoma: „Tai – negerai, neturėtumėte taip daryti, jūs gyvenate valstybės sąskaita.” Bet juk tai egzistuoja, tai – mūsų sistemos ydos.
Tai, ką jūs darote, nėra nelegalu. Reikalas kitas: pašalpų sistema nėra gerai sutvarkyta.
Ir šiandien yra žmonių, kurie neturi kur gyventi, neturi ko valgyti, jie ieško darbo ir jiems sunku matyti, ramiai suvokti tokią situaciją kaip jūsų.
ITV vedėjas: Man atrodo, užuodžiu rasizmo kvapą.
Ir aš ar bet kuris kitas galime pasakyti: „Taip, mes irgi turime teisę į pašalpas ir jomis naudojamės, bet mes čia gimėme.”
L. Taylor: Man nėra skirtumo, iš kur atvykote, tai nesusiję. Jūs čia dirbote penkerius metus, mokėjote mokesčius. Aš griežtai pasisakau prieš tuos, kurie ištraukia būtent šią kortą, jūs esate dalis ES ir mes visuomet mielai priimame atvykėlius ir vertiname jų indėlį.
Nemažai čia gimusių britų šeimų elgiasi panašiai kaip jūs. Turime klausti, kodėl sistema sudaro tokias galimybes.
Jūs esate dalis visuomenės, o mūsų visuomenė neskatinama dirbti. Kam, jeigu gali gauti daugiau nedirbdamas?
Mano šeima visada ragino mane užsidirbti pačiai. Taip buvau auklėjama ir žinau, ką reiškia, kai gali užsidirbti, išlaikyti save. Kai baigiau mokyklą, tėvams nereikėjo manęs remti. Šitaip auklėju ir savo vaikus.
O jūs, kaip nemažai kitų čia gyvenančių šeimų, perimate tradiciją nedirbti, jei galima gyventi iš pašalpų. Mano patarimas – verčiau dirbkite, netgi už mažiau nei 25 tūkstančius per metus.
Kas kiek vertas
N. Belova: Aš tik norėjau, kad žmonės žinotų, jog gaudami mažas pajamas gali gauti pašalpas.
Mano žinia Jungtinės Karalystės vyriausybei – ne karpyti pašalpas, o daugiau dėmesio skirti darbo vietoms sukurti, nes dabar įsidarbina tik ketvirtadalis ieškančių darbo, o aš noriu tinkamo darbo.
Daug pinigų ir laiko investavau į studijas, turiu bakalauro laipsnį, moku šešias kalbas, turiu patirties ir galiu tai pritaikyti naujame darbe. Todėl ieškau darbo pagal savo kvalifikaciją.
L. Taylor: Aš irgi turiu išsilavinimą, irgi moku užsienio kalbų. Na, ne šešias – tris.
Mus žiūri daug paprastus darbus dirbančių žmonių, bedarbių. Jiems kaip ašaka gerklėje stringa jūsų įsitikinimas: „Aš vertesnė daugiau.”
N. Belova: Mano manymu, labai svarbu išlaikyti savo vertę tokio lygio, kokiam esi pasirengęs. Neniekinu jokio darbo, tačiau mano išsilavinimas leidžia man dirbti vadyboje, sąskaityboje, personalo skyriuje.
ITV vedėjas: Ar jus nustebino dėl jūsų kilęs pasipiktinimas?
N. Belova: Man atrodo, žmonės mane neteisingai suprato – norėjau tik pabrėžti, kad net jei tavo pajamos mažos, tu gali gyventi normalų gyvenimą. Ir net leisti sau atostogauti, nes kiekvienas turi teisę į atostogas.
L. Taylor: Mano manymu, savo vertės labui labai svarbu dirbti. Nesvarbu, kokį darbą. Aš dirbau kavinėje už dyką, nes jiems trūko darbuotojų.
Aš to mokau ir savo vaikus: netinginiauk, dirbk, nesvarbu, kiek tau už tai mokės.
Tautiečiai ir stebėjosi, ir piktinosi
Nemažai Anglijoje gyvenančių lietuvių neturi laiko sekti šią daug atgarsio šalyje sukėlusią istoriją. Bet tie, kurie su ja susipažinę, neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo.
Kęstutis Šatkauskas, senelių namų slaugytojas: „Labai nejauku skaityti tokius tekstus, ypač dirbant tarp anglų. Nors jie labai geranoriški ir jokių užuominų girdėti neteko, apima nemalonus jausmas. Tavo šalies atstovė daro tokį šou, giriasi, kad sėdi anglams ant sprando, kurie tą gerovę kūrė šimtmečius.”
Vytautas Bertulis, statybininkas: „Netikiu, kad „The Sun” straipsnyje papasakota tiesa. Gal ką nors ji ir gauna, bet kad taip gerai gyventų iš pašalpų, netikiu. Ir kokie jos tikslai? Pasireklamuoti?”
Vidmantas, statybininkas: „Kai buvau netekęs darbo, man prireikė pašalpos. Pašalpų sistema labai gera, labai padeda sunkmečiu. Bet paskui vėl pradėjau dirbti, nes iš pašalpų gyventi neapsimoka, tai – tik egzistencijai palaikyti.”
Eglė Cain, transporto logistė: „Sutinku nemažai lietuvių, kurie atvyksta į Angliją dėl pašalpų. Yra tokių, kurie metų metais jomis naudojasi, ištisos šeimos. Kartais susitinki, o jie klausia: „O tu neimi?” Aš jų negaliu pateisinti. Kai atvažiavome, kažkaip įsitvirtinome ir be pašalpų, nes Anglija – galimybių šalis. Pašalpos gerai, jei liga ar bėda, bet ne tam, kad sveiki žmonės atvažiavę į šalį jomis naudotųsi.”
Dalia, paslaugų srities darbuotoja: „Kai jauna moteris nenori dirbti ir giriasi visam pasauliui, kad gyvena iš pašalpų, mane tai piktina.”
Parengė Zita Čepaitė
