Jos manymu, šiandien jis būtų sėkmingesnis nei prieš kelerius metus, bet nebūtinai pavyktų. Pirmiausia, būtų nelengva surinkti bent pusę visų piliečių balsų, dar daugiau – sulaukti dvigubai pilietybei pritariančių.
„Tai būtų visiška loterija“, – portalui lrytas.lt komentavo Los Andžele (JAV) gyvenanti 68-erių išeivė.
Ji pridūrė, kad kur kas pavojingesnis Lietuvai būtų kaimyninės Rusijos Pilietybės įstatymo pakeitimas. Jei buvusių Sovietų Sąjungos šalių piliečiai Rusijos pilietybę gautų lengviau, anot D. Navickienės, „mums gerai nebūtų“.
Išgirdo prezidentės pagyrimų
Išeivius vienijančios organizacijos vadovė šįryt susitiko su Dalia Grybauskaite, aptarė opiausias emigrantų bėdas, iš kurių svarbiausia ir ne vienerius metus neišsprendžiama – dvigubos pilietybės įteisinimas užsienyje gyvenantiems tautiečiams.
Kaip pasakojo D. Navickienė, susitikimas nebuvo labai dalykiškas – prezidentė norėjusi tiesiog susipažinti su nauja išeivių atstove ir apie išeivius kamuojančią dvigubos pilietybės problemą daug nekalbėta. „Daugiausiai kalbėjomės apie bendruomenės reikalus, draugiškai pabendravome, sulaukėme pagyrų už labdaringą veiklą“, – pokalbio detales vardijo D. Navickienė.
Tiesa, realių veiksmų tikėtis dar anksti, kol kas reikia sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę, ar tam būtina referendumu keisti Konstituciją.
Lauks Konstitucijos išaiškinimo
„Šiandien kiekvienas su emigracija susiduriame asmeniškai, esu tikra, kad visi pažįsta bent vieną lietuvį, gyvenantį svetur, todėl pilietybės išsaugojimo problema aktualesnė“, – dėstė PLB pirmininkė.
Šį klausimą D. Grybauskaitė Konstituciniam Teismui pateikė dar praėjusią savaitę. Šiuo metu antrąją pilietybę gali turėti tik emigravę iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais arba ją įgiję automatiškai – per santuoką arba vadinamuoju „saulės“ principu – gimdami šalyje, kurios pilietybę ir gauna.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Rusijos planai kelia nerimą
PLB pirmininkė D. Navickienė prezidentės sprendimo nesuteikti pilietybės šokėjai ant ledo Isabellai Tobias neigiamai nevertino. „Ji padarė tai, ką galėjo pagal galiojančius įstatymus“, – D. Grybauskaitės apsisprendimą pakomentavo išeivė.
Moteris prisipažino, kad kur kas daugiau nerimo jai kelia iš kaimyninės Rusijos ataidintys ketinimai lengvinti Rusijos pilietybės suteikimą buvusių Sovietų Sąjungos šalių piliečiams.
„Nenoriu užrūstinti rusakalbių, kurių yra visokių, bet mums tai sukeltų problemų“, – nuomonę dėstė išeivė. Nuo griežtesnio žodžio D. Navickienė susilaikė: „Problema per daug komplikuota, kad būtų galima vertinti vienareikšmiškai“.
Kaip rašė lrytas.lt, Valstybės Dūmos deputatai Rusijoje svarsto galimybę supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pasą buvusios Sovietų Sąjungos piliečiams ir jų vaikams. Tiesa, Lietuvos politologai rimto pavojaus dėl to kol kas neįžvelgia.
