Aplinkos ministras V. Mazuronis trykšta atsargesniu optimizmu – esą pastoliai prie renovuojamų namų galėtų atsirasti šių metų pabaigoje.
O savivaldybių merai, kuriems ant pečių dabar guls didesnė atsakomybė už renovaciją, iš viso abejoja, ar siūlomas naujas modelis iš esmės pakeis padėtį, ir net nevadina jo nauju.
Žmonės dar nepamiršo, kaip atėję į valdžią konservatoriai ir pats buvęs premjeras A. Kubilius žadėjo, kad namų renovacija bus bene svarbiausias tuomet į krizės duobę nusmegusios ekonomikos lokomotyvas, ištempsiantis ją iš nuosmukio.
Buvo žadama renovuoti daugiau nei tūkstantį namų per metus, sukurti daugybę darbo vietų, išgelbėti smarkiai smukusį statybų verslą. Bet ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą A. Kubilius jau pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę, nors konservatoriai net savo pralaimėjimus linkę vadinti pergalėmis.
Pagrindinė nesėkmės priežastis – neveikė renovacijos finansavimo modelis. Pagal JESSICA programą skiriama valstybės parama namams renovuoti dengia techninių dokumentų parengimo išlaidas ir nuo 15 iki 30 proc. statybos darbų išlaidų, nelygu pasiektas energetinio efektyvumo lygis.
Didesniąją renovacijos išlaidų dalį turi padengti patys būstų savininkai, pasiskolinę pinigų iš bankų ir grąžindami paskolas iš lėšų, kurios būtų sutaupomos sumažėjus šildymo išlaidoms.
Čia ir yra JESSICA programos pažeidžiamiausia vieta. Žmonės, ypač vyresniojo amžiaus, bijo imti paskolas iš bankų, dar reikalaujančių užstatyti ir turtą, kartais tuos pačius renovuojamus būstus.
Tvarka, kad apsispręsti dėl renovacijos turi namo bendrija, kai to nori ne mažiau kaip 50 proc. ir dar vienas būsto savininkas, tapo sunkiai, o kartais net ir visai neįveikiamu barjeru.
Juk nemaža dalis senuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių – socialiai remtini ir gauna kompensacijas, kurios padengia pusę, o kartais net iki trijų ketvirtadalių šildymo išlaidų. Jie nesuinteresuoti namo renovacija, nes vis vien jiems šildymo išlaidos labiau nesumažės.
Stebina ne tokios žmonių nuostatos, o tai, kad ankstesnei valdžiai nepakako net ketverių metų akivaizdžiai išvadai, jog būtina keisti renovacijos modelį, antraip JESSICA programa nepajudės iš mirties taško.
Bet ir naujoji valdžia visiškai neatsisako šio negyvybingo modelio – namų bendrijos ir toliau galės pačios imti iš bankų paskolas ir atnaujinti būstus. Tik vargu ar vėl atsiras daug norinčių.
Naujo renovacijos modelio esminis skirtumas tas, jog patiems gyventojams nereikės imti paskolos iš bankų. Tai turėtų daryti savivaldybių įmonės, o paskolos būtų grąžinamos iš sutaupytų šildymo pinigų. Savivaldybės atrinks ir energetiškai neefektyviausius namus, be to, žadama, kad jie bus atnaujinami kvartalais.
Bet daugiabučių bendrijoms paliekama teisė apsispręsti, ar renovuoti namą. Nekeičiama ir sąlyga, kad tam turi pritarti bent vienu savininku daugiau negu pusė bendrijos narių.
Tiesa, kalbama, jog bus įteisintos ir priemonės, kurias galima laikyti spaudimu energetiškai neefektyvių daugiabučių bendrijoms – planuojama nutraukti kompensacijų už šildymą mokėjimą socialiai remtiniems gyventojams, jei jie neleis renovuoti jų namo.
Matyt, tai turėtų būti efektyvi priemonė įtikinti ir socialiai remtinus asmenis neprieštarauti renovacijai. Bet dar anksti teigti, kad dabar namų renovavimas tikrai įsibėgės.
Antai jau spėjo pasigirsti į opoziciją pasitraukusių dešiniųjų balsų, kad šis modelis yra prievartinis ir pažeidžia žmonių teises.
Savivaldybių asociacija mano, kad skatinant renovavimą Vyriausybė bent iš pradžių turėtų kompensuoti iki 40 proc. išlaidų, nes antraip žmonės vis vien abejos, ar jiems tai iš tiesų naudinga.
Yra ir dar viena medalio pusė. Lietuvoje būtina renovuoti daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių. Vadinasi, kasmet reikėtų atnaujinti bent porą tūkstančių namų, kad realiai būtų jaučiama programos nauda, mažėtų Lietuvos priklausomybė nuo įvežamo kuro.
Tokiam daugiabučių renovavimo mastui net ir nedidinant valstybės paramos ilgainiui gali pritrūkti pinigų.
Aplinkos ministras paskelbė, kad renovacijos fonde sukaupta 500 mln. litų. Jų pakaktų paremti maždaug 500 namų atnaujinimą. Jei renovavimas iš tiesų smarkiai įsibėgėtų, fondas išsektų greičiau nei jį pavyktų papildyti iš sutaupomos šilumos šaltinių.
Su rimtais ekonominiais sunkumais susiduriančios ES šalys tikrai neskirs daugiau pinigų pagal JESSICA programą, tad lėšų tolesniam plataus masto daugiabučių renovavimui Lietuvai jau tektų ieškoti savo biudžete.
Pavojų renovavimo programai kelia ne tik galimas pinigų stygius, bet ir darbų kokybė. Jeigu smarkiai įsukus renovacijos smagračius paaiškėtų, kad lėšos sunaudojamos iki paskutinio cento, bet sutaupoma daug mažiau šilumos, nei tikimasi, tai nužudytų pačią namų atnaujinimo idėją.
