Savaitgalį dienraščio „The Sun” heroje tapusi 33 metų Natalija Belova dėkoja Jungtinės Karalystės valdžiai už jai paskirtas socialines pašalpas, kurios siekia 14,5 tūkst. svarų sterlingų (per 60 tūkst. litų) per metus.
„Britų pašalpos man ir mano dukrai suteikia gerą gyvenimą”, – populiariame laikraštyje atviravo imigrantė iš Lietuvos.
Turi įrengtą butą
„The Sun” teigimu, N.Belova jau išmelžė iš valdžios 50 tūkst. svarų sterlingų (200 tūkst. litų).
„Aš tiesiog imu tai, kas man duodama”, – sakė moteris.
Natalija džiaugsmingai papasakojo, kaip „keista” britų sistema leidžia jai prabangiai gyventi.
Baigusi mokslus ir tapusi vieniša motina atvykėlė Jungtinėje Karalystėje įgijo teisę gauti daugiau nei 1 tūkst. svarų per mėnesį (per 4 tūkst. litų).
Pinigus ji esą skirianti dizainerių drabužiams, išvykoms į saulėtąją Ispaniją ir naktiniams klubams.
„Turiu gražų, visiškai įrengtą butą ir pinigų, kad gyvenčiau tinkamai”, – gyrėsi N.Belova.
Vienintelis dalykas jai nepatinka: „Manau, jie turėtų padėti mokėti už privačias aukles, o ne vien už vaikų darželį.”
Nesiruošia dirbti kaip šuo
Kas savaitę moteris gauna 279 svarus (per 1100 litų) – 183 svarų (per 750 litų) būsto pašalpą, 76 svarų (per 300 litų) išmoką už vaiką ir 20 svarų (per 80 litų) komunaliniams mokesčiams.
Išeivė taip pat užsidirba po 125 svarus (per 500 litų) per savaitę už darbą ne visą dieną.
Darbas visiškai legalus. Moteris dirba prekybos įmonėje neišeidama iš namų, ne ilgiau kaip 16 valandų per savaitę, kad neprarastų pašalpų.
„Nesiruošiu dirbti kaip šuo dėl minimalaus darbo užmokesčio”, – laikraščiui tvirtino Natalija.
Ji turi tris kredito korteles ir mėgsta eiti į prabangias dizainerių drabužių parduotuves.
Moteris pasigyrė, kad po žiemos atostogų Malagoje ji su dukra Kalėdoms buvo užsukusi į Lietuvą ir čia išleido 1 tūkst. svarų (per 4 tūkst. litų).
Nedaro nieko draudžiamo
Pasak Anglijos žurnalistų, moteris nesijaudina, kas ką apie ją pagalvos, nes nedaro nieko, kas būtų draudžiama.
Vos atvykusi į Jungtinę Karalystę Natalija dirbo krupjė viename kazino, tačiau prieš ketverius metus darbą metė.
Pastojusi nuo vaikino, su kuriuo jau ketino skirtis, prieš trejus metus moteris pagimdė dukrą. Nuo to laiko ir gyvena iš valstybės malonės.
Visą darbo dieną ji eitų dirbti nebent už 25 tūkst. svarų (per 100 tūkst. litų) per metus.
Jau kurstoma isterija
„Nemalonu. Esu įsitikinusi, kad ne tik man, bet ir visiems Anglijoje gyvenantiems lietuviams”, – „Lietuvos rytui” ištarė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė rašytoja Zita Čepaitė, perskaičiusi itin didelį susidomėjimą sukėlusį straipsnį.
Publikacija apie N. Belovos gaunamas pašalpas pasirodė kaip tik tuo metu, kai vis atviriau kalbama, kad imigrantai piktnaudžiauja gerąja Didžiosios Britanijos sistema ir naudojasi tuo, ką anglai sukūrė per šimtmečius.
Dabar baiminamasi rumunų ir bulgarų antplūdžio. Jie esą irgi griebs anglų gėrybes.
Pastebima, kad prieš atvykėlius jau imama kurstyti isterija. Prieš dešimt metų anglai sakydavo: „Sveiki atvykę, jūs mums padedate”, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Kai neseniai televizijos debatuose viena mokslininkė pagyrė imigrantus, iš publikos pašokusi žiūrovė pašėlo: „Mes savo šalyje gyvename kaip svetimoje, imigrantų per daug.”
Girtis neleidžia savigarba
Z. Čepaitė stebėjosi, kaip „The Sun” žurnalistams pavyko rasti moterį, kuri viešai girtųsi pašalpomis.
Lietuviai išeiviai paprastai neskalambija, kad gauna vieną ar kitą pašalpą, ir tuo tikrai nesididžiuoja.
Žvalgymasis į valstybės paramą atsirado per ekonominį sunkmetį.
Emigrantai iš mūsų šalies prašo pašalpų, jei neturi darbo, netenka pajamų, augina vaikus. Tai lietuviška savigarba – neprašyti pagalbos, kol neprispaudė tikros bėdos.
„Vieniša motina čia gauna visapusišką valstybės pagalbą.
Bet nesu susidūrusi, kad kas nors atvažiuotų gimdyti į Londoną tik dėl pašalpų.
Daugumos į Jungtinę Karalystę atvykusių lietuvių tikslai visai kitokie.
Jie nori gyventi savo galva ir iš savo rankų, todėl labai aktyviai ieško darbo”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Z. Čepaitė.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė gauna daugybę laiškų, tačiau nė viename neklausiama, kaip gauti pašalpą, o dažname teiraujamasi: „Gal žinai, kaip susirasti darbo?”
Galima tik pragyventi
Z. Čepaitei taip pat nesuprantama, kaip galima prabangiai gyventi už tūkstantį svarų, kuriuos gauna Anglijos laikraščio aprašyta lietuvė. Už tiek galima tik pragyventi.
„Ar Londono žurnalistai nežino, kiek kainuoja dizainerių kurti drabužiai?
Gal ta lietuvė rado kokį drabužėlį nukainotų prekių parduotuvėje ir pasigyrė, kad turi dizainerio rūbą?
Tūkstantis svarų – tai minimumas. Juos išleidi būstui, transportui, kuris labai brangus, komunaliniams mokesčiams. Maistas irgi brangsta”, – rašytoja atkreipė dėmesį, kad šiais metais maisto produktams tenka išleisti trečdaliu daugiau nei anksčiau.
Gauti pašalpas padeda tarpininkai
Pašalpų gavimas – populiari paslauga, kurią teikia konsultacinės lietuvių įmonės, Anglijoje dygstančios viena po kitos.
Norint gauti pašalpą reikia pildyti anketas, o tam reikia gerai mokėti anglų kalbą ir išmanyti sistemą. Tuo naudojasi tarpininkai.
Problemas paaštrina ir sunkmetis
Violetta Parutis
Socialinių mokslų daktarė
„Ekonominės krizės metu visada paaštrėja požiūris į imigrantus. Pradeda trūkti darbų, o atvažiuoja vis naujų atvykėlių.
Bet lietuvių situacija nėra bloga. Lietuviai sudaro tik nedidelę dalį tų, kurie gauna pašalpas.
Šiuo metu Jungtinės Karalystės valdančioji koalicija siekia sumažinti imigrantų proporciją. Bet čia kyla problema, nes dauguma atvykėlių yra iš Rytų Europos, o jie turi teisę judėti laisvai.”
