Tai sakoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, kurioje analizuojama,
ar Lietuvoje sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio
tyrimo procesą.
„Tyrėjais dirba asmenys, turintys įvairų išsilavinimą:
pedagoginį, filologinį, kūno kultūros ir kt.“, - rašoma
valstybės auditorių atskaitoje.
Anot jos, tik mažiau nei pusėje ikiteisminio tyrimo įstaigų,
tyrėjų pareigybių aprašymuose nustatytas reikalavimas turėti
teisinį išsilavinimą, todėl tyrėjų, neturinčių teisinio
išsilavinimo, skaičius ateityje gali didėti.
Pagal Prokuratūros įstatymą, asmuo, priimamas į tarnybą
prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, privalo turėti
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikyti
pretendentų į prokurorus egzaminą. Todėl visi prokurorai yra
įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Tuo metu tyrėjams tokių reikalavimų nekeliama. Policijoje
dirbantiems tyrėjams taikomi Vidaus tarnybos statuto reikalavimai,
kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą, turi turėti ne
žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir būti baigęs vidaus
reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą,
arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo
kursus.
Teisėjų taryba 2011 metais Policijos departamentą informavo,
kad menkos tyrėjų bendrosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo
bei civilinio proceso teisės žinios turi neigiamos įtakos
ikiteisminio tyrimo kokybei ir operatyvumui.
Teisėjų teigimu, policijos sistemos ikiteisminio tyrimo
tyrėjams trūksta teorinių žinių ir praktinių įgūdžių
įrodinėjimo procese, todėl ne visi jų sugeba tinkamai kvalifikuoti
nusikalstamą veiką ir nustatyti faktines aplinkybes. Atkreiptas
dėmesys į dažnas technines ir procesines klaidas, renkant ir
fiksuojant įrodymus procesiniuose dokumentuose.
