Naujienų agentūros AFP kalbinti prokurorai teigė negavę
Lietuvos prašymo ir nematantys priežasčių, kodėl Švedija
turėtų perimti bylą, nes incidentas neįvyko Švedijos
teritorijoje.
Tokios reakcijos Stokholme sulaukė Lietuvos Generalinės
prokuratūros sprendimas kreiptis į Švediją su prašymu perimti
baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvos prokuroras pripažino
įtarimaisiais du Švedijoje gyvenančius asmenis, kurie lėktuvu
kirto sieną.
Trečiadienį išplatintame pranešime prokuratūra pranešė, kad
Lietuvoje atlikti visi galimi baudžiamojo proceso veiksmai, o
tolesnis baudžiamasis persekiojimas galimas tik Švedijoje.
Anot Generalinės prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, jog liepos
4 dieną lengvasis lėktuvas „Jodel“ su Švedijos registracijos
numeriu, pažeisdamas tarptautinių skrydžių taisykles, neturint
reikalingų dokumentų ir leidimo kirsti valstybės sieną, išskrido
iš Lietuvos į Baltarusiją, o vėliau sugrįžo į Lietuvą.
Šis Generalinės prokuratūros prašymas kartu su bylos medžiaga
yra perduodami Lietuvos teisingumo ministerijai, kuri, remdamasi
tarptautinėje sutartyje numatyta perdavimo tvarka, tarpininkaus
persiunčiant tolesniam nagrinėjimui Švedijos teisingumo
ministerijai.
Švedų akcija tapo žinoma „pliušinio desanto“ pavadinimu, dėl
jos buvo atleisti iš pareigų Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos
ir valstybinės pasienio tarnybos vadovai.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ne
kartą ragino Lietuvą ištirti šį įvykį.
