Įtariama, kad buvę bendrovės „Kruonio HAE statyba” valdybos pirmininkas Pranciškus Jurgutis ir generalinis direktorius Valdemaras Jasevičius, turėję įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą, pasisavino daugiau nei 4,5 mln. litų, iš jų dalį – 2,4 mln. litų – nusikalstamu būdu legalizavo.
Abu įtariamieji – spalvingi ir jau teisti veikėjai. P. Jurgutis išgirdo nuosprendį už tai, kad bandė papirkti buvusį Klaipėdos uosto vadovą Eugenijų Gentvilą, o V. Jasevičius – už tai, kad grasino nužudyti savo draugę, sutrikdė jai sveikatą, neteisėtai atėmė laisvę.
Operaciją pradėjo ankstų rytą
Operacija, po kurios ir paaiškėjo, kad P. Jurgutis ir V. Jasevičius taps įtariamaisiais, buvo pradėta ankstų rytą.
Žinomo pajūrio verslininko bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” vadovo P. Jurgučio miegą prabangiame šalia Klaipėdos esančiame dvare nutraukė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
6 valandą ryto namo, kurį klaipėdiečiai vadina fazanynu, savininkui buvo parodytas leidimas atlikti kratą ir pareikšti įtarimai iš valstybės pasisavinus kelis milijonus litų.
Pinigai – savo reikmėms
Į teisėsaugininkų akiratį tada pateko viena P. Jurgučio bendrovių – „Kruonio HAE statyba”, kuri iš Europos Sąjungos fondų gavo beveik 6 milijonų litų avansą.
Bet vietoj numatytų Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbų šie pinigai buvo išleisti savoms reikmėms.
Daugiau kaip pusę gautos sumos pervesta kitai P. Jurgučio bendrovei – Pajūrio investicijų valdymo centrui.
Ji prestižinėje sostinės Vilniaus gatvėje nusipirko pastatą. Likę pinigai buvo išgryninti.
Sužinojęs, kuo yra įtariamas, verslininkas iš pradžių sutriko.
Tačiau vėliau sutiko pro tvoros, juosiančios didžiulę teritoriją, vartus įsileisti pareigūnus.
P. Jurgutis greičiausiai buvo įsitikinęs, kad tyrėjams nepavyks rasti juos dominančių dokumentų, nes kieme pastatyti net keli namai.
Rado daugybę išėjimų
Bet pareigūnai iškart pasuko ne į pagrindinį beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto pastatą, o į kukliai ūkiniu pastatu pavadintą šiek tiek mažesnį statinį.
Pareigūnai jau iš anksto žinojo, kad čia P. Jurgutis rengia savo verslo susitikimus.
Klaipėdoje prieš kelerius metus sklandė kalbos, kad šiame name šeimininkas rengdavo triukšmingas puotas aukštiems Valstybės saugumo departamento pareigūnams.
Į vidų užėjusius tyrėjus pribloškė ne tik prabanga, bet ir specialios įrangos gausa.
Viename kabinete stovėjo daugybė monitorių, per kuriuos buvo galima stebėti ir girdėti viską, kas vyksta didžiulėje teritorijoje – net tualetuose.
Pareigūnai aptiko ir daugybę slaptų išėjimų iš pastato. Kai kurie, kaip filmuose apie šnipus, buvo paslėpti už veidrodinių sienų ar spintų.
Teko traukti iš burnos
Namo šeimininkas iš pradžių ramiai stebėjo, kaip pareigūnai apžiūrinėja slaptus išėjimus.
Bet kai jie aptiko slaptavietę su dokumentais, P. Jurgutis pratrūko.
Jis pagriebė kai kuriuos dokumentus ir pradėjo juos ryti.
Pareigūnams teko popierius ištraukti verslininkui iš burnos.
FNTT pareigūnai tada tvirtino, jog yra pakankamai duomenų, įrodančių P. Jurgučio kaltę.
Jau turimus įkalčius sustiprino ir verslininko namuose rasti dokumentai.
Bendrovę slėgė skolos
Paaiškėjo, jog P.Jurgučio sūnaus vadovaujama bendrovė „Kruonio HAE statyba”, su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašydama kone 23 milijonų litų rangos sutartį, iš anksto žinojo, jog įsipareigojimų neįvykdys.
Tuo metu, kai buvo pasirašoma sutartis, „Kruonio HAE statyba” buvo skolinga įvairiems bankams beveik 20 milijonų litų. Pradelstos skolos biudžetui ir rangovams siekė 4 milijonus litų.
Aplinkos projektų valdymo agentūra patikrino, ką už gautą beveik 6 milijonų litų avansą atliko bendrovė „Kruonio HAE statyba”.
Paaiškėjo, jog jokie parengiamieji darbai nevyksta, nors pagal sutartį jie turėjo būti baigiami.
Akiratyje – ir įspūdingi rūmai
FNTT pareigūnai domėjosi ir dar viena iš Europos Sąjungos fondų P. Jurgučio gauta parama.
Šis verslininkas kaip ūkininkas kaimo turizmui plėtoti gavo kelis milijonus litų.
Už šiuos pinigus Klaipėdos rajono Stančių kaime buvo pastatyta rūmus primenanti kaimo turizmo sodyba.
Bandė papirkti Klaipėdos uosto vadovą
* 2009 metais P. Jurgutis buvo nuteistas dvejiems metams už bandymą papirkti tuometį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą E. Gentvilą. Bausmės vykdymas buvo atidėtas.
* P. Jurgutis mėgino įsiteikti uosto vadovui kabinete pakišęs lapelį su mįslingais skaičiais – 100 000 ir 200 000. Tai suvokęs kaip pastangą įsiūlyti kyšį už tai, kad verslininkui būtų sudarytos geros sąlygos darbuotis uosto statybų rinkoje, E. Gentvilas kreipėsi į teisėsaugą.
* Teisme P. Jurgutis įrodinėjo tąkart E. Gentvilui siūlęs ne kyšį, o taręsis su juo dėl ilgalaikės finansinės paramos liberalios krypties partijoms, kurias anksčiau jau buvo pamaloninęs 20 tūkst. litų.
* Nuteistas už mėginimą papirkti valdininką P. Jurgutis kalėjimo išvengė, bet buvo įpareigotas pervesti 260O litų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas verslininką atleido tik nuo šios privalomos įmokos.
Buvusi draugė apkaltino smurtu
* Prieš teismą netrukus stosiantis buvęs „Kruonio HAE statybos” generalinis direktorius V. Jasevičius yra įsipainiojęs ne tik į finansinius, bet ir intymius skandalus.
* 2008 metų liepą Šilalės policijoje pasirodžiusi moteris pareiškė pabėgusi iš V. Jasevičiaus buto Vilniuje, kur buvo laikoma prievarta.
* 45 metų šilališkė Elvyra D. tyrėjui papasakojo, kad buvęs Šilalės meras V. Jasevičius, su kuriuo draugavo ketverius metus, ją sumušė ir grasino nužudyti. Policininkas vėliau teisme paliudijo, kad nukentėjusioji atrodė sutrikusi, ištikta šoko. Jos plaukai buvo suvelti, džinsai supjaustyti, buvo matyti kraujo žymių.
* Nukentėjusioji teigė, kad V. Jasevičius savo automobiliu BMW ją nuvežė į Gedėliškės kaimą Šilalės rajone ir grasino peiliu bei pistoletu.
* „Patikrinsiu peilio aštrumą. Paskersiu kaip kiaulę, užmušiu”, – rankoje laikydamas peilį gąsdino vyras.
* Smurtautojas peiliu kelis kartus įpjovė moteriai į šlaunį, dūrė į ranką, daužė per veidą, tampė už plaukų. „Dviejų kulkų tau užteks?” – rodydamas kulkomis užtaisytą ginklą, anot nukentėjusiosios, kalbėjo neblaivus V.Jasevičius. Vyras iššovė. Automobilyje pasklidę dūmai moteriai užgniaužė kvapą.
* Iš automobilio iššokusi Elvyra puolė bėgti. V. Jasevičius smogė moteriai į šoną, ir ji vėl atsidūrė mašinoje. Anot nukentėjusiosios, smurtautojas ją vadino mėšlo krūva, karve, atrodė klaikiai, buvo įniršęs. Moteris maldavo ją paleisti, leisti užauginti vaikus.
* Elvyra mėgino paskambinti į Šilalės policiją, tačiau V. Jasevičius atėmė telefoną. Vėliau vyras leido susisiekti su dukterimi, bet laikydamas peilį prie kojos grasino neprasitarti apie smurtą.
* Netrukus V. Jasevičius nutarė važiuoti į Vilnių – pakeliui buvo sustojęs keliose degalinėse. „Jeigu bėgsi, užmušiu”, – kalbėjo politikas, todėl šilališkė net nebandė lipti iš automobilio. Iškankintą moterį vyras nuvežė į Vilniuje esantį savo butą.
* Rytą V. Jasevičius išvyko į Elektrėnus, o Elvyra išėjo iš buto ir išskubėjo į Šilalę.
* Už tai, kad grasino nužudyti savo draugę, sutrikdė jai sveikatą, neteisėtai atėmė laisvę, V.Jasevičius buvo nuteistas kalėti dvejus metus. Tačiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas metams.
* Nuteistas V. Jasevičius tikino, kad atstumta draugė nutarė jam atkeršyti.
