„Energetikos ministerijos viceministro pareigos nepatenka į tą
kategoriją pareigų, dėl kurių jis privalėtų atsisaktyti
savivaldybės tarybos nario mandato. Suprantama, kad ponas Zaremba,
tiek vykdydamas viceministro pareigas, tiek dalyvaudamas tarybos
darbe, privalės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo tais atvejais,
kai tai galėtų sukelti interesų konfliktą“, - sakė
energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Anot jos, Energetikos ministerija kreipėsi į atitinkamas
institucijas, iš kurių gavo atsakymą, jog Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija (VTEK) neigiamai charakterizuojančios informacijos
apie A. Zarembą neturi.
„Buvo pateikta informacija, kad Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija pritarė Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijos
išvadai, tačiau savarankiško tyrimo nepradėjo“, - sakė
D. Rimašauskaitė.
Naujienų portalas delfi.lt rašo, jog beveik prieš metus
A. Zaremba sulaukė nepalankaus Vilniaus savivaldybės Etikos komisijos
sprendimo dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.
Skelbta, jog 2011 metų birželio 13 dieną Vilniaus miesto tarybai
svarstant dėl sutikimo perleisti bendrovės „Vilniaus energijos“
akcijas, posėdyje dalyvavo A. Zaremba, kuris tuo metu dirbo
bendrovėje. Jis nebalsavo, tačiau iš posėdžių salės neišėjo.
Vilniaus savivaldybės taryba tuomet leido koncernui „Dalkia“
perleisti „Vilniaus energijos“ akcijas „Dalkia“ grupės įmonei
„Societe Valmy Defense 22“.
Delfi.lt duomenimis, jeigu A. Zaremba būtų nusišalinęs nuo
balsavimo, Vilniaus taryboje būtų nebelikę kvorumo. Tokiu atveju
sprendimo dėl „Vilniaus energijos“ akcijų priėmimas būtų tapęs
neįmanomu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2011 metų
birželio pabaigoje pavedė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
pačiai atlikti tyrimą dėl tarybos narių A.Zarembos ir Kęstučio
Nėniaus galimo interesų konflikto.
Minėtus tarybos narius VTEK buvo apskundęs kitas tarybos narys
konservatorius Vidas Urbonavičius.
A. Zaremba yra jau antras viceministras, kuris talkins Lenkų
rinkimų akcijos deleguotam energetikos ministrui Jaroslavui
Neverovičiui.
D. Rimašauskaitė BNS sakė, jog A.Zaremba darbą Energetikos
ministerijoje pradeda ketvirtadienį. Anot jos, iki sausio pabaigos
turėtų būti paskirtas ir trečias viceministras bei
suformuota visa naujoji ministro komanda.
A. Zarembą į energetikos viceministro postą delegavo Darbo
partija.
58-erių A. Zaremba pastaraisiais metais dirbo „Vilniaus
energijos“ elektros energetikos projektų vadovu. 2011 metų
birželį jis tapo Vilniaus savivaldybės tarybos nariu. Anksčiau jis
dirbo Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentu.
Iki 2009 metų sausį įkuriant Energetikos ministeriją,
A. Zaremba vadovavo Ūkio ministerijos Energetikos departamentui,
kuris, kartu su darbuotojais, turėjo būti perkeltas į Energetikos
ministeriją, tačiau A.Zaremba 2009 metų balandžio pabaigoje buvo
atleistas.
Buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis
Jauniškis 2009 metų liepą pareiškė, jog į naująją Energetikos
ministeriją buvo kviečiami žmonės, pasiryžę dirbti vartotojų
interesams.
K. Jauniškis teigė, jog A. Zaremba nebuvo kviečiamas į
Energetikos ministeriją dėl to, kad išklausius interesantų, ypač
energijos vartotojų atsiliepimų, iškilo pasitikėjimo juo
klausimas.
Dirbdamas Ūkio ministerijoje, A. Zaremba buvo tuometinės įmonės
Rytų skirstomieji tinklai (RST) stebėtojų tarybos narys, dirbo RST
ir „Lietuvos energijos“ valdybose.
Energetikos viceministre jau dirba buvusi Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos tarybos sekretorė 37-erių Renata
Cytacka, kuri priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.
„Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotam energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui viceministru skiriant „darbietį“ Algimantą Zarembą, jį mėginama paslėpti po tariamais įstatymo trūkumais“, – įsitikinęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas.
Tariamai viešus ir privačius interesus supainiojęs asmuo gali dirbti viceministru, bet negali būti skatinamas savo buvusioje darbovietėje.
Pasak A. Anušausko, niekas nėra verčiamas į atsakingus postus skirti asmenų, turinčių įsiteisėjusių sprendimų dėl interesų supainiojimo. Priešingai viešai pasirodžiusioms interpretacijoms, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas tam taip pat užkerta kelią, nes papildo kitų galiojančių įstatymų reikalavimus.
TS-LKD frakcijos nariai 2012 m. pavasarį svarstant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, pasiūlė pataisas, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. Tai ir įtvirtinta esamame įstatyme, neskirstant į buvusias ar esamas darbovietes: „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas, o asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje“.
„Ko vertos skelbiamos įstatymo interpretacijos, po kuriomis stengiamasi paslėpti privačius interesus supainiojusį viceministrą, parodo ir ten pat aprašytos asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės: „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas“ bei „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.
Kyla pagrįstų abejonių, kad valdančioji koalicija stengiasi apeiti įstatymo reikalavimus ir į atsakingus postus paskirti interesus supainiojusius, vadinasi, dar labiau pažeidžiamus politikus“, – sako A. Anušauskas.
