Visose tyrimo dalyse lietuvių mokinių rezultatai buvo aukštesni už skalės vidurkį – 500 balų, – bet anksčiau vis gerėjusios vaikų žinios, regis, stabilizavosi. Negana to, kai kurios iš jų pastebimai smuktelėjo – naujausiuose tyrimuose Lietuvos pradinukai pademonstravo prastėjančius skaitymo gebėjimus. Sunkiau sekėsi ir mažesnių miestelių vaikams bei tiems, kurie prasčiau gyvena namuose – neturi savo kambario ar interneto ryšio.
Vis sunkiau įkandami grožiniai tekstai
Bendrieji skaitymo rezultatai parodė, kad pasaulyje pirmauja Honkongas, Rusija ir Suomija, tyrime dalyvavusi pirmą kartą. Lietuva šiuo atveju išsirikiavo kartu su Bulgarija, Slovėnija ir Lenkija su 528 balu. Skalės pabaigoje liko Indonezija, Kataras, Omanas ir Marokas.
PIRLS – Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas, kurio ciklas užtrunka maždaug penkerius metus. Tiriami 4 klasės moksleivių skaitymo pasiekimai ir patirtis mokantis skaityti namuose bei mokykloje. Domimasi ne tik, kaip mokiniai skaitydami sutelkia dėmesį, išskiria svarbiausią informaciją, geba apibendrinti, bet ir požiūriu į skaitymą, įpročiais, taigi į skaitymą žvelgiama plačiai.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis – ne mažiau kaip 9 su puse metų, mat skirtingose šalyse vaikai pradeda mokytis ne nuo to paties amžiaus.
Mokiniams pateikiami ir grožiniai, ir informaciniai tekstai. Būtent grožinių tekstų suvokimas ir pakišo koją lietuvių mokiniams. Kadangi tyrimas kompleksinis, apklausti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, mokyklų administracija, tad padarytos išvados, kad itin didelę reikšmę vaikų pasiekimams turi tėvai: skaitančių tėvų vaikai demonstravo pastebimai geresnius rezultatus.
Gerais skaitymo įgūdžiais sublizgėjo kaimyninės Rusijos mokiniai. Anot viceministro, tai veikiausiai lėmė švietimo sistemos finansavimo modelis. „Per pusę visų mokykloms skiriamų pinigų panaudojama būtent sistemos tobulinimui, ir, akivaizdu, kad tai duoda rezultatų“, – sakė V. Bacys.
Tikslieji mokslai geriau sekasi mergaitėms
Matematikos ir gamtos mokslų raštingumo tyrime TIMSS Lietuvos ketvirtokai surinko 534 taškus (2007-ųjų rezultatas – 530), užėmė 14 poziciją iš 50 šalių ir teritorijų. Kas ketverius metus vykdomo tyrimo metu siekiama išsiaiškinti ne tik faktines vaikų žinias, bet ir įvertinti loginį mąstymą, gebėjimą analizuoti.
Gamtos mokslų ketvirtokų rezultatas - 515 taškų. Nuo praėjusio ciklo rezultatas praktiškai beveik nepakito – 2007-aisiais mokiniai surinko 514 balų.
Aštuntokai matematikos teste surinko 502 balus, taip pastatydami mūsų šalį į 14 poziciją iš 42 šalių, nors statistiškai svarbų pranašumą turime tik prieš 8 šalis. Gamtos mokslų pasiekimas – 514 skalės taškų. Geriausias tiksliųjų mokslų žinias pademonstravo Azijos tigrais vadinamų šalių mokiniai, kurie surinko ir 600 balų.
Įdomu tai, kad nors vyrauja mitas, kad berniukai gabesni matematikai už mergaites, tyrimas parodė ką kita. Nors dar ketvirtoje klasėje abiejų lyčių gebėjimai panašūs, jau aštuntoje klasėje mergaitės ima pirmauti tiek matematikoje, tiek gamtos moksluose demonstruodamos geresnes žinias nei berniukai – skirtumas skiriasi beveik dešimčia balų.
Iš Azijos mokytis nereikėtų
Tarptautiniuose tyrimuose vis geresnius rezultatus demonstruoja Singapūro, Honkongo, Taivano, Japonijos bei Pietų Korėjos mokiniai. Tačiau švietimo specialistai ragina Azijos tigrais vadinamų šalių mokyklomis per daug nesižavėti – anot jų, perkelti rytiečių mąstymu paremtus modelius į Europą neįmanoma.
„Pradinukai ruošdami namų darbus ten praleidžia 3-4 valandas, europiečiai tokio krūvio paprasčiausiai nepakeltų“, – sakė viceministras. Jis taip pat citavo azijiečių mėgstamą posakį: „Nėra negabaus vaiko, yra tik per mažai dirbantis.“
Viceministrui antrino ir tyrimus inicijavusios Tarptautinė švietimo vertinimo asociacijos IEA generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė. „Savaitinis pradinių klasių mokytojo pamokų skaičius Azijoje prilygtų mūsų 11-12 klasės krūviui“, – dėstė ji.
Specialistai sutaria, kad nors ir rodo geras žinias, Azijos mokiniai nesijaučia laimingi. „Mūsų tikslas – priimti tokius vaikus, kokie jie yra, o ne iš jų kažką padaryti“, – sakė V. Bacys. Jis priminė Estijos pavyzdį – nors ir pasižymėjo gerais pasiekimais, jaunieji estai buvo vieni nelaimingiausių Europoje. Tai supratusi šalis atsisakė nemažai kainuojančių tarptautinių tyrimų ir, užuot iš mokinių reikalavę kuo daugiau žinių, prioritetu laiko vaikų emocinę ir psichologinę savijautą.
Dėl finansinių sumetimų tyrimuose šį kartą nedalyvavo ir Latvija. Švietimo ir mokslo ministerija tiksliai neatskleidė, kiek mūsų šaliai kainuoja tarptautiniai tyrimai, tik teigė, kad tai svarbus patikimų duomenų šaltinis formuojant visą švietimo politiką. Lietuva tyrimuose dalyvauja jau ne pirmus metus.
