60 metrų aukščio kaminas, žymėjęs kažkada čia stovėjusią Purmalių
plytinę, ilgai kėlė daugybę diskusijų.
Pasviręs tarsi Pizos bokštas ir trupantis kaminas pastaraisiais metais
kėlė pavojų aplinkinių namų gyventojams ir praeiviams.
Žmonės sakė, kad papūtus stipresniems vėjams ant galvų pabyra
plytgaliai.
Valdininkai prieš kelerius metus pasiryžo nugriauti kaminą, bet koją
kišo painūs nuosavybės įstatymai. Teismo sprendimu bešeimininkiu
pripažintą statinį perėmė Klaipėdos apskrities viršininko
administracija, o ją panaikinus - Valstybės turto fondas.
Nusprendus avarinės būklės kaminą nugriauti, jį ginti stojo architektai,
paveldosaugininkai. Uostamiesčio siluetą puošiančią praeities relikviją
jie siūlė tvirtinti metalo juostomis. Tačiau plytinės kaminas nebuvo
įtrauktas į kultūros vertybių registrą, todėl jo restauravimui buvo
sunku rasti pinigų.
Ilgai mindžikuota vietoje ir dėl to, kad kamino griovimo darbai -
brangūs. Iš pradžių nuo viršūnės beveik iki pusės jį ardė aukštalipiai.
Tik vėliau žemesnioji dalis nugriauta pasitelkus specialią techniką.
Tokių metodų prireikė, nes visai šalia kamino stovi gyvenamieji namai.
Kamino griovimo operacija kainavo 97 tūkst. litų.
Kol įvairios institucijos ginčijosi, pavojingai pasviręs kaminas viliojo
adrenalino mėgėjus ir savižudžius. Prieš porą metų į jį įsirangiusi
jauna klaipėdietė grasino nušoksianti žemyn.
Laiku atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai įkalbėjo
moterį kartu nusileisti žemyn. Po šio incidento dalis apatinių laiptų
buvo nupjauta.
Tačiau po pusmečio ta pati moteris kažkokiu būdu ir vėl atsidūrė
viršūnėje. Ir vėl ją teko nukrapštyti gelbėtojams.
