Kaip skelbė anonsai, „Tiksinti bomba“ – tai nepatogi ir provokuojančiai atvira istorija apie du vyrus, išgirdusius neviltį keliančias diagnozes – AIDS bei epilepsija, ir šeimos akyse nuteistus dėl netoleruojamų jausmų vienas kitam – vaikiškos draugystės virsmo meile. Regis, nepatogi homoseksualų tema turėjo susilaukti ne mažiau dėmesio nei viešos gėjų eitynės, bet rinkimų naktį parodyta premjera praslinko beveik nepastebėta. Tiesa, ne pro Kultūros ministerijoje dirbančio V. Gedgaudo akis.
Kritiko recenzija susilaukė ne tik komentarų lavinos, bet ir priekaištų dėl netolerancijos kurstymo Europos Sąjungos finansuojamame leidinyje – publicistas Karolis Klimka, žinomas kaip judėjimo „Naujoji kairė 95“ narys, parengė laiškus Europos socialinio fondo agentūrai Lietuvoje ir Europos socialiniam fondui Briuselyje dėl „homofobiško išpuolio „Literatūros ir meno“ žurnale.
Recenzijos autorius sako, kad jam primetamas homofobiškumas rodo tik tai, kad mūsų visuomenė serga. Anot jo, vulgariu žodynu besipiktinantys žmonės paprasčiausiai neskaitė pjesės ir nematė spektaklio: „Tai tiesiog prastai pastatytas banalus kūrinys, tą ir norėjau pasakyti“.
Žodžių negaili
V. Gedgaudas riebia antrašte ir dar riebesniais žodžiais atsiliepė apie spalį žiūrovams pristatytą Gintaro Varno vadovaujamo teatro „Utopia“ premjerą „Tiksinti bomba“ pagal kanadiečių dramaturgo Michaelo Lewiso MacLennano pjesę. V. Gedgaudas vaizdingų žodžių nepagailėjo ir spektaklio režisieriui G. Varnui, kurį vadina „nepaprastuoju ir įgaliotuoju gėjų ambasadoriumi, specialiuoju teatrinės homoseksualistų subkultūros Lietuvoje atašė“.
V. Gedgaudas, kritikuodamas spektaklį, žodyno vaizdingumu balansuoja ties vulgarumo riba: „Adamas atstovauja labai konkrečią smaukymosi su kalaminu epochą“, „Adamas tyso ligoninės palatoje su deguonies kauke tarytum koks liūdnojo pimpalo riteris“. Cituoti galima daug, bet klausimas tarsi lieka neatsakytas – ar svarbesnė absoliuti žodžio laisvė, ar netolerancijos nekurstymas?
Pats kritikas sako, kad meno kritika, kokia ji bebūtų, visada yra morali ir etiška. „Mene įprastos vertybės negalioja, kitaip tai nebūtų menas“, – portalui lrytas.lt teigė V. Gedgaudas. Paklaustas, kodėl pasirinko šokiruojančią leksiką, sakė, kad tiesiog naudojo pjesės poetiką: „Visi puolantys mane ar „litmenį“ net neskaitė kūrinio ir teatre nebuvo“.
Redakcija atsiriboja
Kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis portalui lrytas.lt pripažino, kad homofobiškų minčių recenzijoje tikrai yra, tačiau visos leidinio redakcijos vardu teigė joms nepritariantis. „Nepalaikome nei jo idėjų, nei mandagumo ribas neabejotinai peržengiančio stiliaus“, – sakė K. Platelis.
Jis pabrėžė, kad tekstas neatsirado iš nieko. „Recenzija kalba apie spektaklį, tad ir tos idėjos, matyt, iš ten“, – komentavo „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorius. Jis taip pat pripažino, kad teksto prieš išspausdinimą neskaitė. „Žinau, kad abejonių dėl teksto publikavimo buvo. Nugalėjo žodžio laisvė, nors tekstas pasirodė ir trumpintas bei daug redaguotas“, – pasakojo K. Platelis.
Iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas kultūrinis leidinys dėl galimo lėšų sumažėjimo ar nutraukimo nesijaudina.
„Tikime žodžio laisve, nėra reikalo kažką drausti ar cenzūruoti, kaip siūlo turbūt tikros spaudos kontrolės nepatyręs jaunimas“, – kalbėjo leidinio redaktorius, visus kviečiantis diskutuoti ir į V. Gedgaudo tekstą reaguoti kita recenzija. Iniciatyvos Briuseliui apskųsti „homofobišką kultūros leidinį“ K. Platelis rimtai nevertino.
Siūlo paskaityti pjesę
V. Gedgaudas tikino pjesę skaitęs ir į G. Varno spektaklį ėjęs be jokių išankstinių nuostatų. „Gintarą Varną labai gerbiu, bet tai, kad jis yra Nacionalinės premijos laureatas, nereiškia, kad negali pastatyti prasto spektaklio, kaip šįkart ir nutiko“, – sakė ne vienerius metus teatro kritiką rašantis autorius.
Kritikas pirmiausia siūlo skaityti pjesę ir nueiti į spektaklį: „Jei vietoje gėjų poros būtų buvusi heteroseksuali, būčiau parašęs lygiai taip pat“.
Atremdamas priekaištus dėl vulgarios kalbos, V. Gedgaudas sakė savo teksto kalbą švelninęs. „Pjesėje homoseksualai patys save vadina pydarais, o aš tik naudoju pjesės poetiką, – kalbėjo autorius, – kaip apie O. Koršunovo „Katedrą“ rašantys kritikai vartoja žodžius „tėvynė“ ar „patriotizmas“.
R. Castellucci spektaklio ažiotažą primenantis bruzdėjimas dėl per drąsios kritikos, anot V. Gedgaudo, tik rodo, kad mūsų visuomenė serga. „Tegu kreipiasi į Briuselį, tegu rašo peticijas, aš esu laisvas ir rašau ką noriu“ – baigė kritikas.
