Balandį netyčia į eterį pateko B. Obamos pokalbis su tuometiniu
Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu JAV vadovas sakė,
jog derybose dėl priešraketinės gynybos sistemos jis turės
„daugiau lankstumo“ po rinkimų.
„Bet kada, kai užfiksuoji lyderį sakantį kažką, kai jis
galvoja, kad nėra įrašinėjamas, tai paprastai yra tai, ką jie iš
tiesų mano.
Vis dėlto aš nemanau, kad jis turėjo omenyje, jog
patenkins Rusiją. Aš manau, tai labiau reiškė tai, kad jis nebus
suvaržytas derybų prasme ir galbūt galės surasti tokias sąlygas
susitarimui, kurios būtų palankesnės abiem pusėms.
Aš manau, kad
tai reiškia, kad jis turės daugiau erdvės deryboms“, -
sakė Vilniuje šią savaitę viešėjęs portalo politico.com
apžvalgininkas.
„Tačiau, aš nemanau, kad jis parduos Lietuvą, Estiją, Latviją
ar Gruziją. Aš manau, jis vis dar pakankamai tvirtai nusiteikęs
išlaikyti gerus santykius su šiomis buvusiomis sovietinėmis
respublikomis“, - teigė D. Markas.
Komentuodamas būsimos Baltųjų rūmų administracijos santykius
Kremliumi, jis teigė, kad tikriausiai bus bandoma tęsti liniją,
kuri pirmosios B. Obamos kadencijos metu gavo „perkrovimo“ pavadinimą.
„Aš manau, vyks dabartinės politikos tąsa ta prasme, kad JAV
beveik stengsis papirkti Rusiją, kad nebūtų konfrontacijos. Yra
kelios sritys, kurios kelia susirūpinimą.
Viena - tai Iranas ir
Rusijos praeitis parduodant Iranui branduolines medžiagas. Atrodo,
tai sulėtėjo ar net visai sustojo, o sankcijos Iranui veikia ir
Rusija, atrodo, laikosi jų.
Susirūpinimą taip pat kelia Sirija, nes
Rusija yra vienintelė šalis, kuri palaiko Assado režimą ir tai
padėjo išlikti jam valdžioje. JAV nesutarė su Rusija dėl to,
tačiau nesiuntė karių. Ir to nedarys. Iš tiesų jie (Vašingtone)
neturi daug svertų. Sirija yra daug artimesnė Rusijai“, - kalbėjo
D. Markas.
Pasak jo, yra kelios sritys, kuriose, susiklosčius tam tikroms
aplinkybėms, Rusijos ir JAV santykiai gali pablogėti. Viena jų -
galimas Irano ir Rusijos suartėjimas, kita - JAV planai dėl
priešraketinės gynybos sistemos Europoje.
Vašingtono ir Maskvos
santykiams, D. Marko teigimu, taip pat galėtų pakenkti, jei Rusija
imtų „pernelyg reikštis savo kaimynų atžvilgiu“.
„Ji jau yra įtakinga Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet jei tai
pradėtų atrodyti kaip senos sovietinės imperijos atkūrimas, tai
sukeltų nerimą Jungtinėms Valstijoms, ypač dėl Baltijos šalių
bei Gruzijos“, - sakė jis.
Į klausimą, ką Rytų Europai galėtų reikšti strateginis JAV
dėmesio poslinkis į Azijos-Ramiojo vandenyno regioną,
apžvalgininkas sakė nemanantis, kad „JAV labai nusigręžia (nuo
Europos)“.
„Tiesiog kariniu požiūriu ištekliai yra riboti, o Azijos-
Ramiojo vandenyno regionas yra matomas kaip neatidėliotinas
prioritetas.
Ypač dėl Kinijos ir poreikio sulaikyti Kiniją. Todėl
matome JAV karius dislokuojamus Australijoje, Filipinuose ir
panašiose vietose. JAV valdžia yra labai atsargi, kad to
nepasakytų.
Jie atvirai nesako, kad priežastis yra Kinijos
sulaikymas, tačiau, akivaizdu, kad tai yra didelė to (poslinkio)
dalis“, - kalbėjo D. Markas.
„Tačiau ryšiai su Europa išlieka stiprūs. Tiesiog kitokiu
būdu. Pas jus nebėra didelio sausumos pajėgų kiekio, koks buvo
Sovietų Sąjungos laikais, kai buvo nerimaujama dėl invazijos iš
Rytų.
Vietoje to, ryšiai yra labiau ekonominiai, o prekybiniai
ryšiai tarp JAV ir Europos Sąjungos arba tarp JAV ir atskirų
Europos valstybių yra pakankamai stiprūs“, - aiškino D. Markas.
Pasak jo, JAV ir Europos ryšį galima apibūdinti kaip seną
draugystę, dėl kurios nebereikia nerimauti.
„Nors prezidentas B.Obama dar nesilankė Lietuvoje, kiek atsimenu,
valstybės sekretorė Hillary Clinton čia buvo
dukart, o taip pat Johnas McCainas ir kiti
iškilūs JAV politikai. Lietuva vis dar yra gerai matoma JAV radaro
ekrane“, - sakė jis.
D. Marko teigimu, gynybos finansavimas JAV šiuo metu yra labai
svarbi tema, tačiau karinių išlaidų mažinimas neturėtų paliesti
bendrų su kitomis šalimis karinių pratybų.
„Kiek tai susiję su kitomis šalimis, aš nemanau, kad yra noro
atsitraukti bendrų pratybų srityje. Tiesą pasakius, aš būčiau
linkęs matyti daugiau bendrų pratybų su kitomis šalimis, daugiau
karinės paramos.
Todėl, kad tai yra matoma kaip efektyvesnis dalykas
už tiesioginę užsienio paramą kitoms šalims, nes kartais ji būna
blogai administruojama“, - teigė apžvalgininkas.
Jis laikėsi nuomonės, jog kone mažiausias tarp visų NATO
šalių Lietuvos gynybos biudžetas neturėtų tapti priežastimi
Vašingtonui keisti požiūrį Vilniaus užsienio ir nacionalinio
saugumo politikos siekius.
„Aš nemanau, kad Vašingtonas vertina Lietuvą šiuo atžvilgiu.
Aš manau, jos poreikiai yra suprantami. Kai kuria prasme jaučiama
pagarba tam, ką padarė Lietuva su savo išlaidų karpymo programa
dėl to, kad ji iš tiesų sumažino viešąsias išlaidas taip, kaip
nesugebėjo daugelis kitų šalių, įskaitant ir Jungtines Valstijas.
Todėl aš nemanau, kad tai iš tiesų yra problema Vašingtonui“, -
sakė D. Markas.
