Rezoliuciją perskaičiusi Lietuvos kabelinės televizijos
asociacijos vadovė Vaiva Žukienė apgailestavo, kad renginyje
nedalyvavo atsakingi asmenys iš nacionalinio transliuotojo - LRT
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Forume pateiktais
duomenimis, kai kurie rusiški kanalai bent Vilniuje yra populiaresni
už Lietuvos nacionalinę televiziją.
„Turime pasinaudoti Europos Sąjungos institucijų galimybėmis
ginant savo informacinę erdvę“, - sakė V. Žukienė
Priimta rezoliucija siūloma bendromis Baltijos šalių
televizijos kanalų, pastangomis, įtraukiant politikus, bandyti
teikti pasiūlymus dėl Baltijos šalyse transliuojamų rusiškų
kanalų.
„Jie turi ES šalių licencijas, mums sunku su jais kovoti, nes
ši televizija yra neva ES televizija, jai negali būti taikomi
apribojami, nors jie turi būti taikomi. Latvijos kolegos pasakojo,
kad Latvijoje transliuojamas rusiškas kanalas licenciją gavo
Švedijoje. Kai vyko balsavimas dėl rusų kalbos, per tą rusišką
kanalą vyko didelė propaganda, tam tikra reklama. Į priekaištus
buvo atsakyta, kad remiamasi Švedijos įstatymais ir nieko nebuvo
galima padaryti“, - sakė V. Žukienė.
Forumo žiniasklaidos bendradarbiavimo sekcija taip pat pasisakė
už bendrą abiejų valstybių televizijų susitarimą nušviesti
valstybinės reikšmės dienas - Rasos šventes, Dainų ir
Nepriklausomybės dienų šventes, skatinti supažindinimą su
literatūra ir jos vertimais, kurti bendrą meno kūrybos erdvę,
skatinti lietuvių ir latvių kalbų pamokėlių transliavimą per
televiziją ir radiją, skelbti gerą kaimynų patirtį ekonomikos,
švietimo ir kultūros srityse.
Bendroje suvažiavimo rezoliucijoje numatyti sukurti Baltų
kapitalo fondą, kuris remtų baltų identiteto tyrimus, literatūros
vertimus ir baltistinės literatūros leidimą, taip pat aktyvinti
bendradarbiaujančių Lietuvos ir Latvijos mokyklų mainus, rengti
moksleivių konkursus, skatinančius abiejų šalių kultūros ir
istorijos pažinimą, šių konkursų rezultatus nušviesti
žiniasklaidoje.
Suvažiavimas vyko Seimo rūmuose Vilniuje. Jame taip pat buvo
diskutuojama apie šiuolaikinio baltų regiono sampratą, jos
įtvirtinimo viešojoje erdvėje svarbą bei iššūkius. Suvažiavimo
dalyvius per savo atstovus pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė ir Latvijos prezidentas Andris Berzinis.
Suvažiavimo dalyviai dirbo švietimo politikos, žiniasklaidos,
pasienio regiono bendradarbiavimo, jaunimo organizacijų
bendradarbiavimo sekcijose.
Lietuvos ir Latvijos forumas yra abiejų šalių kultūros, meno,
žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės
sluoksnių atstovų kvietimas stiprinti ir intensyvinti dviejų
kaimyninių baltų šalių - Lietuvos ir Latvijos - ryšius. Forumo
tikslas - nustatyti abiem šalims kylančias problemas, ieškoti jų
sprendimo būdų, plačiau skleisti baltiškąją tapatybę ir
įtvirtinti jos moderniąją sampratą.
Pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas įvyko 2005
metų rugsėjo 22 dieną Kaune. Nuo to laiko forumo suvažiavimai
paeiliui rengiami Lietuvoje ir Latvijoje.
Forumo veiklą remia Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų
ministerijos.
