Atvirukų siuntinėjimo azartas apėmė po trenkto pokalbio su poete Ilze Butkute. Susitikusios moterys dažniausiai kalbasi, kad gyvena terorizuojamos informacijos srauto ir todėl nieko pasaulyje nespėja.
Tada Ilzė Butkutė ištarė: „Tai eikime parašinėti atviručių pas Sabiną. Jie kuria antrąją „BeePost“ atvirukų seriją - kalėdinę“.
Ilzė turėjo galvoje atvirlaiškių rašymą ranka ir siuntimą paštu. Kol ėjome, jaučiausi paskutinė kvailė, nes kišenėje nešiausi nepadarytų darbų sąrašą.
Buvau įsitikinusi, kad jau niekada neberašysiu ranka, nes kvaila savo noru neigti elektroninio pašto greitį. Bet nutiko atvirkščiai: ne tik išsiunčiau patį sentimentaliausią pasaulyje atviruką, bet ir tapau „BeePost“ eksperimento gerbėja
- Socialinių akcijų pastaruoju metu tiek daug, kad žmonės jomis nebenori tikėti. Kas yra „Beepost“ ir kodėl reikėtų į šią veiklą įsitraukti? - pasiteiravau atvirlaiškių kūrėjos S. Daukantaitės.
- Tai ne socialinė akcija. Žodis akcija, kaip ir projektas yra „terminuotas“. Akcija turi pradžią, numatytą pabaigą ir dažniausiai - nuspėjamą rezultatą. Ji gali pasikartoti ar netrukus tapti nuobodžiai tradicinė.
„Beepost“ yra socialinis - kūrybinis eksperimentas. Man ilgai nedavė ramybės daugybė iš pirmo žvilgsnio nesusijusių klausimų.
Pavyzdžiui: kokiu greičiu (kilometrais per valandą) sklinda gera žinia? Kiek emocinės ir fizinės jėgos žmogus perduoda linkėdamas geros dienos? Ar nuoširdus turinys gali veikti žmogų taip pat stipriai, kaip patraukli forma? Ar įmanoma išmokyti džiaugtis kito sėkme?
- Lietuvį džiaugtis kaimyno sėkme įtikinti neįmanoma!
- Klausiau savęs: kiek lemia kūrybiškumas versle? Kokios alternatyvios komunikacinės priemonės yra efektyviausios? Ar stereotipai tikrai gyvybingi? Atsitiktinai išgirdau terminą „kūrybinio eksperimento metodika“.
Taigi, „Beepost“ yra sąmoningas amorfiškas eksperimentas, turintis aiškius socialinius tikslus. Kodėl į jį įsitraukti prasminga?
Todėl, kad eksperimente žymiai daugiau azarto ir erdvės tavo paties veiklai. Eksperimento laukas ir sėkmė irgi stipriai priklauso nuo tavęs.
- O kaip žmonės turėtų įsitraukti?
- Kuriančius žmones kviečiame paskelbti apie savo veiklą mūsų internetiniame kataloge. Klavišo paspaudimu kūrybingi verslai arba tiesiog kūrybingi žmonės tampa „Beepost“ eksperimento dalyviais.
Kūrybiškiausi, originaliausi, veržliausi ar socialiai aktyviausi pakliūna į „Beepost“ atvirukus. Kiekvieno garbei nemokamai sukuriamas subtilios reklamos atvirukas („subtili reklama“ - būtent šiuo terminu tiktų apibrėžti „Beepost“ reklamos produktą).
- Ir kas iš to? Juk visi kviečia visus kur nors dalyvauti, pasiskelbti, laimėti.
- Mes irgi juos viliojame įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, su vienu iš kalėdinės kolekcijos atvirukų bus galima nemokamai mėgautis kava Vilniaus centre.
Su kitu - gauti nemokamą žurnalo numerį. Su trečiu - susikurti interneto svetainę už vieną litą.
Kitur nėra labiausiai užkrečiančio etapo - kvietimo sąmoningai dalyvauti rinkodaroje.
Rašyti ant „Beepost“ atviruko, reiškia skleisti gerą žinią apie kūrybingą tautietį, kuris kuria naują aromatą, verda šokoladą ar mezga skaras.
Ir taip padėti jam būti atrastam - savo šalyje arba užsienyje, kur beveik visa Lietuva turi giminių arba draugų.
- Tai ką reikia daryti realiai - nusipirkti atvirukų pakuotę, parašyti pažįstamam asmeniui skirtą tekstą ir išsiųsti paštu?
- „Beepost“ kartu su visais dalyviais išbando įvairiausias rinkodaros priemones - nuo atvirukų dalinimo parkuose iki gerų pasiūlymų iš pačių dalyvių atvirukų rašytojams ir gavėjams.
Mes siūlome kelias alternatyvas tiems, kurie nemėgsta facebook'o sienoje ragauti draugo iškepto pyrago.
Įsivaizduokite, kiek galima suteikti nuostabos artimiems ar vos pažįstamiems žmonėms tuos visus atvirukus išsiuntus adresatams!
Kiekvienas šiame procese atlieka svarbius darbus, netgi paštininkas, kuris suraitytą atvirlaiškyje „nuoširdžiai linkiu“ nuneša iki namų durų.
- Ar jūsų atvirukai kitokie nei daugybė kitų?
- Mūsų atvirukai draugiško turinio, visuomeniškos ir socialiai aktyvios pakraipos ir netgi demokratiški.
Jie - atvirlaiškiai, o tai labai svarbu. Mes raginame drąsiai ir atvirai skleisti pozityvią mintį. Kam slėpti ją voke, kaip skolų kvitus?
Taip pat skatiname žmones ieškoti gražių pašto ženklų, mokytis dailiai ir įskaitomai rašyti.
- O kokie žmonės jais domisi?
- Dėl atvirlaiškio formato mes buvome pamėgti vadinamųjų „postrosserių“ - tai smagiai kuoktelėję žmonės, kurie keičiasi atvirukais su bendraminčiais iš viso pasaulio.
Paskui juos aptarinėja, rūšiuoja, kolekcionuoja ir netgi patys juos gamina neįsivaizduojamais būdais. Žaviuosi tokiu nebūdingu šiems laikams atidumu smulkmenai.
- O jūs pati esate nuėjusi į paštą ir išsiuntusi nors vieną atviruką?
- Esu užkietėjusi „BeePosterė“ . Esu išsiuntusi kelis šimtus atvirukų su linkėjimais mūsų veikla susidomėjusiems žmonėms.
Pati įkliuvau į neįsivaizduojamo azarto pinkles. Sėdėdama naktį su šūsnimi prirašytų atvirlaiškių nepažįstamiems žmonėms, pasijutau Kalėdų Seneliu.
Buvo nuostabiai įdomu spėlioti, kokių linkėjimų tiems žmonėms trūksta iki visiškos laimės. O kaip gera buvo sulaukti atsakymų į pašto dėžutę nuo visiškai nepažįstamų žmonių!
Nežinau, kiek tęsis šis mano pomėgis. Kad nesibaigtų, turiu kuo skubiau įsigyti patogesnį parkerį.
- Ar įmanoma žmones priversti rašyti laiškus net jei jie gauna apčiuopiamų nuolaidų - pavyzdžiui gali perpus pigiau nusipirkti gofruoto kartono namelį savo vaikams, kuris toks didelis, jog į jį galima įlįsti ir piešti ant sienų?
- Rašyti neversime. Mes tik norime, kad žmogus prisijaukintų atviruką kaip labai humanišką bendravimo priemonę. O tai neįvyksta per dieną.
Taip pat norime už rankos atvesti motiną ar darželio auklėtoją prie to didelio kartotinio namelio, kurį vaizdžiai apibūdinote. Jį sukūrė ir pagamino nuostabi, aistringa ir kūrybinga Birutė.
Seniai nujaučiau, kad tokių žmonių Lietuvoje yra labai daug. Ir jeigu jie visi pakliūtų į „BeePost“ atvirukus, pasaulį po truputį apskrietų žinia apie mažą, bet ryškią ir kūrybingą šalį bei jos gyventojus.
- Papasakokite keisčiausią istoriją, kuri nutiko, kai pirmoji „BeePost“ atvirukų serija buvo išsiuntinėta per Pašto dieną.
- Išvertę atvirukus iš dėžės po Pasaulinės Pašto dienos, nunešėme juos į paštą. Tikrindami adresus aptikome atviruką „Vilniaus benamiui“.
Atvirukas buvo ryškus ir linksmas - su namuku ir rūkstančiu kaminu. Per tą laiką, kai ieškojau benamio, kuriam galėčiau įteikti, atviruko tekstą išmokau atmintinai: „Prašyk ne lito, o darbo“.
Po savaitės įteikiau jį Juozui. Pakalbėjau, perskaičiau (neišdrįsau paklausti, ar moka pats skaityti). Jis nuoširdžiai padėkojo ir ... paprašė lito. Gal tas tekstas ir nepadės Juozui, bet atviruką jis prisiekė saugoti.
- Kokią naujametę akciją sugalvojo „BeePost“ komanda?
- Nešaudysime fejerverkų ir nekepsime meduolių vaikų namams.
„Beepost“ patars, kaip kūrybiškai pristatyti savo kūrinį, renginį, produktą. Taip pat suteiksime erdvę eksponuotis pradedantiems menininkams.
Paprastą mūsų filosofiją puikiai atspindi vienas kalėdinis atvirukas: antroje pusėje bus įprasti atvirlaiškio žymėjimai adresui, pašto ženklui ir tekstui, o tuščiame viršelyje tik kukli nuoroda - „Vieta tavo kūrybai“.
Žodžiu, imk pieštuką į rankas ir kurk savo gražų gyvenimą. Prasidėjus šventėms, mus bus galima rasti viename populiarių kavinių tinklų.
