Benedikto XVI teigimu, klaida buvo padaryta VI mūsų eros amžiuje, ir ją įvėlė Romos vienuolis Dionisijus Mažasis (Dionysius Exiguus).
„Mūsų kalendoriaus, kuris skaičiuojamas nuo Jėzaus gimimo, pradžios datą nustatė Dionisijus Mažasis, bet jis savo skaičiavimuose įvėlė klaidą ir apsiriko keletu metų“, - rašo Romos popiežius.
„Faktiškai Jėzaus gimimo data buvo keletu metų anksčiau“,- rašoma knygoje.
Kaip rašo „Daily Telegraph“, teiginys, kad krikščioniškas kalendorius paremtas neteisinga pradžios data, nėra naujas. Daugelis istorikų mano, kad Jėzus gimė tarp 7 ir 2 metų prieš mūsų erą.
Nuostabą kelia tas faktas, kad abejones vienu pagrindinių krikščioniškos tradicijos momentų išsakė pats bažnyčios vadovas.
Dionisijus Mažasis gimė Rytų Europoje, dabartinėje Rumunijoje. 525 m. popiežiaus Jono I pavedimu jis sudarė Velykų datos nustatymo lenteles. Atsisakęs ligtolinio metų skaičiavimo, pradedamo nuo pirmųjų imperatoriaus Diokletiano, žiauriai persekiojusio krikščionis, valdymo metų, Dionisijus pasiūlė naują metų skaičiavimo sistemą.
Jis rėmėsi tuo, kad pagal Luko evangeliją Jėzui, kai jis pradėjo savo pranašišką veiklą, buvo apie 30 metų, ir kad jis buvo nukryžiuotas žydų Paschos išvakarėse valdant imperatoriui Tiberijui. Naudodamas jau egzistavusią Velykų datų skaičiavimo metodiką (remiantis Saulės ir Mėnulio kalendoriais), Dionisijus Mažasis nustatė, kad Jėzaus Kristaus prisikėlimas įvyko kovo 25 dieną, praėjus 31 metams po jo gimimo.
VIII-IX a. Dionisijaus Mažojo įvestas metų skaičiavimas plačiai išplito Vakarų Europos šalyse.
Popiežius Benediktas XVI išsakė ir daugiau kritikos stereotipams, susijusiems su išganytojo gimimu. Pasak popiežiaus, kai gimė Jėzus, nebuvo jaučių, asilų ir kitų gyvulių, kurie dažnai vaizduojami kalėdiniuose paveiksluose.
Tačiau knygoje popiežius atmetė kai kurių mokslininkų argumentus, kad Jėzus iš tiesų gimė ne Betliejuje, o Nazarete.
Kyla klausimas, iš kur Benediktas XVI gavo tiek žinių apie Jėzaus vaikystę, kad jų pakako netgi parašyti knygai – juk kanoninėse evangelijose informacija apie ši išganytojo gyvenimo etapą itin kukli.
Neatmetama galimybė, kad popiežius galėjo naudotis vadinamosiomis apokrifinėmis evangelijomis,kuriose rašoma apie Jėzų, kai jis buvo vaikas. Tai Tomo „Vaikystės evangelija“ ir „Arabiškoji vaikystės evangelija“. Tačiau šios knygos laikomos eretiškomis, todėl abejojama, ar Benediktas XVI galėjo jomis remtis.
Parengė Jurgita Noreikienė
