Smulkaus sudėjimo, neaukštas, su akiniais, apsirengęs pilką megztinį ir džinsus, Mawuna R. Koutoninas yra verslininkas. Pinigus jis uždirba kurdamas interneto rinkodaros žaidimus. Yra krimtęs politikos, filosofijos ir verslo vadybos mokslus Paryžiaus universitetuose, bet pritapo Lietuvoje. Vienas naujausių jo projektų – tinklalapis ištikimybei patikrinti.
Ar įspūdingas jo tėvo vaikų skaičius – 36 – įkvėpė jį tai padaryti? Tikrai, ne. Poligamija Afrikoje ir neištikimybė Europoje, anot verslininko, niekaip nesusijusi.
Įsimylėjo lietuvę
Į mūsų šalį jis pirmą kartą jis atvyko 2003 m. spalį. Paryžiuje, kur gyveno jau 6 metus, turėjo draugų lietuvių, šie ir pakvietė. Kompanija Vilniuje šventė draugo gimtadienį.
Netrukus vyras pradėjo dirbti su viena didžiausių IT sprendimų kūrėjų šalyje. Pirmasis jo projektas – internetinė svetainė paryžiečiams. Tuomet viena bendradarbių buvo atlikėjo Viktoro Diawaros žmona Živilė.
Apsilankymai Lietuvoje dažnėjo, vaikinas sutiko ir įsimylėjo lietuvę. Po metų draugystės ji persikėlė gyventi į Paryžių pas Mawuną. Prieš trejus metus vyras, jo mergina ir sūnus apsigyveno Lietuvos sostinėje.
Verslą pradėjo Lietuvoje
Mūsų šalyje Mawuna pradėjo savo verslą. Nedidelėje jo kompanijoje „GoodBuzz“ dirba 5 žmonės, kai kurie – ne visu etatu.
„Mes ieškome netradicinių būdų, kaip skatinti žmones domėtis naujais kompanijų produktais ar pačiomis kompanijomis.
Tarkime, „Facebook“ pamatote pasiūlymą atsakyti į klausimą, kuo užsiima kažkokia konkreti firma, o už atsakymą laimėti prizą. Tam, kad atsakytumėte į klausimą, jums reikės „pagūglinti“, įvesti firmos vardą, atsidaryti jos puslapį. Taip siekdami prizo, vartotojai sužino apie firmą ir jos veiklą, užsikabina, ima domėtis, gal net susigundo pirkti jų produktus“, - pasakojo Mawuna.
Kitas pavyzdys – kvietimas fotografuoti labiausiai patinkantį įmonės produktą ir atsiųsti nuotrauką. Geriausios, įdomiausios nuotraukos autorius paskatinamas prizu.
Pirmoji į jo verslą investavo Suomijos kompanija, vėliau – du investuotojai iš Lietuvos.
Jo teigimu, įmonė yra tarp dešimt daugiausia žadančių kompanijų Baltijos šalyse. Afrikiečiui teko pabuvoti ir legendomis apipintame Silicio slėnyje. Didžioji dauguma jo klientų – JAV įmonės.
Ar mylimasis tau ištikimas?
Naujausias kompanijos projektas – qoqoriqo.com. Svetainės lankytojai čia gali patikrinti, ar jų partneris yra ištikimas. Suvedus e. pašto adresą ar telefono numerį, galima pamatyti, ar žmogus nesusitikinėja su kitu ar kita.
Galbūt apie jį atsiliepimą yra palikęs buvęs draugas ar draugė. Tai irgi vertinga informacija įtariems ar smalsiems įsimylėjėliams.
Už 99 dolerius per metus galima įtraukti savo e. pašto adresą ir telefono numerį į baltąjį sąrašą ir jokie atsiliepimai ar ryšiai nebus rodomi kitiems.
„Projekto mintis kilo bare, gėrėme alų su draugais. Vienas vaikinas, kuris turėjo merginą, bučiavosi su kita panele. Pagalvojau – jei jo mergina norėtų patikrinti, ar jis jai ištikimas, kaip galėtų tai padaryti? Taip prasidėjo „Qoqoriqo“, - prisiminė interneto svetainių kūrėjas.
Jis pastebi, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonės pasitiki vienas kitu ir nori patikrinti ištikimybę.
Turėjo septynias žmonas
Mawuna neatskleidė, ar tikrina savo merginos ištikimybę naujajame portale. Kalbėdamas apie šeimą, daugiausia pasakojo apie vienturtį sūnų. Prisipažino, kad norėtų daugiau vaikų. Žinoma, 36 būtų per daug.
Afrikiečio tėvas per gyvenimą turėjo 7 žmonas. Verslininkas vadovavo parduotuvei viešbutyje, taip pat turėjo kitų verslų.
„Afrikoje poligamija įmanoma tik tiems, kurie turi pinigų pasirūpinti visomis žmonomis ir vaikais. Dažniausiai tokie afrikiečiai turi žemės, kurią reikia dirbti, dėl to susilaukiama daug vaikų. Poligamija rodo socialinį statusą“, - tikino pašnekovas.
Jo teigimu, dauguma Togo vyrų turi po vieną žmoną. Pirmosios santuokos metu jie sprendžia, turės vieną ar daugiau žmonų. Tas sprendimas galioja visą gyvenimą. Būsima žmona prieš santuoką žino vyro pasirinkimą. Santuoka įvyksta tik jei moteris sutinka, kad šeimoje bus ir daugiau moterų.
„Dėl to „Qoqoriqo“ mano tėvo šeimai neaktualus“, - juokavo Mawuna.
Reti pasimatymai su tėvais
Per pastaruosius keliolika metų, kai gyvena Europoje, savo šeimą matė penkis kartus. „Ne taip dažnai juos aplankau“, - pripažįsta afrikietis. Su broliais ir seserimis susirašinėja elektroniniu paštu, su tėvais kalbasi telefonu.
Jis gimė nedideliame miestelyje prie Togo sienos su Beninu. Kai buvo 11 m., pradėjo verslininko, o gal tiksliau - kontrabandininko karjerą. Pastebėjęs, kad benzino ir daug kitų produktų kainos Benine didesnės nei Toge, jis ėmė vežti ir pardavinėti gėrybes kaimyninėje šalyje.
Pinigus leisdavo žaislams, saldainiams, kitokiems vaikiškiems niekučiams. Nors šiaip jau gyvenimo sąlygos nelepino – nebuvo vandentiekio, elektros, tik žibalinė lempa. Žaislus vaikai darydavosi patys. Tarkime, futbolo kamuolį Mawuna su draugais pasigamino sudėjęs šūsnį plastikinių maišelių ir surišęs juos virve.
Kai tėvas iš miesto atveždavo pirktinių žaislų ar pyragaičių, būdavo šventė. Nuo mažens vaikai svajojo patys nuvažiuoti į didmiestį ir pamatyti visa tai savo akimis.
Studijuodamas pardavinėjo vaistus
Būdamas 15 metų jis baigė vidurinę mokyklą (10 klasių) ir išvyko iš miestelio į didesnį miestą už 15 km nuo namų. Tėvas išlydėdamas padovanojo dviratį. Nuo tada Mawuna gyveno visiškai savarankiškai – pats mokėjo už mokslus, rūpinosi maistu ir gyvenamąja vieta.
Universitete studentas vertėsi pardavinėdamas vaistus – kam nuo galvos skausmo po išgertuvių, kam nuo peršalimo. 1997 metais sukūrė pirmąją savo interneto svetainę apie Togą.
Netrukus gavo stipendiją mokytis Prancūzijoje. Ten vyras įgijo filosofijos ir politikos mokslų magistro diplomą, tačiau visą laiką domėjosi interneto svetainių kūrimu. Po poros metų Toge jis vėl įstojo į universitetą Paryžiuje ir baigė verslo vadybos studijas.
Nepastebėjo jokio rasizmo
Kai kas Mawuną Lietuvoje perspėja: „Būk atsargus. Lietuvoje – daug rasistų.“ Bet jis pats nepastebėjo nė menkiausios netolerancijos. Yra vaikščiojęs po miestą vidury nakties, niekas jo neužkabino.
7 metų sūnus lanko lietuvišką mokyklą. Vaikas puikiai kalba lietuviškai, taip pat angliškai, prancūziškai ir truputį tėčio genties kalba. Mokykloje mokytojai ir kiti vaikai labai šiltai berniuką priima.
„Žmonės yra smalsūs, o ne pavojingi. Darželyje ir mokykloje sūnus sutinkamas daugiau kaip žvaigždė, o ne kaip patyčių objektas. Jis puikiai moka įdomiai pasakoti istorijas. Kiti vaikai su malonumu jo klausosi“, - tikino Mawuna.
Lietuvės ir afrikiečio sūnus jau lankėsi tėvo gimtinėje – Toge, susipažino su seneliais, tėčio broliais ir seserimis, jų vaikais.
Lietuvos istorija įkvepia
Afrikietį stebina skirtumas tarp dviejų žemynų – Europos ir Afrikos. Jis ragino lietuvius didžiuotis savo šalimi.
„Lietuvoje daug mokausi. Jūsų šalis man pavyzdys. Afrikoje valstybės daug metų buvo kitų tautų priespaudoje, valstybinėmis kalbomis daugelyje šalių tapo kolonizatorių kalbos. O jūs sugebėjote išlaikyti savąją!“ - stebėjosi užsienietis.
Kaip verslininkas, jis sutinka labai daug gabių, lanksčių, draugiškų lietuvių ir džiaugiasi galėdamas gyventi mūsų šalyje.
