D. Jankauskas ministro postą palieka su nerimu

„Abejonių yra dėl to, kad, kaip sakoma, visiems geras nebūsi, ir permainos, kurios, nukreiptos į didesnį socialinį teisingumą ir tikslingesnį socialinės paramos ir pagalbos nukreipimą silpniausiems visuomenės nariams, tuo pačiu kai kam yra nepatrauklios ir nepriimtinos“, - viename iš paskutiniųjų savo, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministro, interviu naujienų agentūrai ELTA prisipažins D. Jankauskas, šias pareigas ėjęs nuo 2009 m. liepos.

Pasak jo, Europos, kaip ir viso pasaulio, laukia socialiniai ir demografiniai iššūkiai, tad Lietuva jiems turi būti pasirengusi ir nuosekliai judėti socialinių reformų keliu.

- Norėčiau pradėti nuo to, kad išeinantis Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas. Pataisų kritikai (LLRI) teigia, kad jos iš esmės reiškia, jog milijonui būsimų pensininkų, dabar kaupiančių ir savarankiškai, teks arba kaupti pensijai papildomai prisidedant iš savo kišenės, arba grįžti į „Sodrą“, arba sutikti ir likti prie sumažintos pensijų kaupimo įmokos (šiuo metu - 1,5 proc.). Ką atsakytumėte jiems?

- Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad Seimui, nors ir paskutiniame posėdyje, nepristigo politinės valios ir priimtas kelerius metus diskutuotas pagrindinis įstatymas. Kokią senatvės pensiją piliečiai, šiandien dirbantys, ateityje galės sukaupti, sprendžia ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos ir pasaulio valstybės, vykdančios socialiai atsakingą politiką bei įvertindamos tuos iššūkius, kurie numatomi netolimoje ateityje - demografinė situacija, visuomenės senėjimo problema, tai, kad didesnį skaičių pensininkų turės išlaikyti mažesnis skaičius dirbančiųjų.

Tai, kad Seime po ilgų diskusijų 2011 m. jau buvo patvirtintos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės, kaip turėtų būti pertvarkoma pensijų sistema ir tie žingsniai, kurie jau įgyvendinti su labai aiškiais, konkrečiais principais, ir tie sprendimai, kurie dar turėtų būti ateityje daromi, ir yra tas kelias, kuriuo neišvengiamai turės eiti mūsų valstybė, jei jai rūpės oresnė piliečių senatvė. Taigi šios gairės yra viso Seimo, visų politinių partijų sutarimas ir kryptis ilgalaikei reformai, o priimti pensijų kaupimo teisės aktai - užsibrėžtų tikslų realizavimas.

Na, o tai, kad nėra absoliučiai patenkintų, be abejo, natūralu - yra kraštutinumų mėgėjų. Laisvosios rinkos instituto ekspertai, ko gero, būtų už tai, kad „Sodra“ iš viso būtų nereikalinga ir kiekvienas turėtų savimi pasirūpinti. Tik tokiu atveju negalime pamiršti, kad yra ir negalią turinčių žmonių, ir nelaimių gyvenime, netekto darbingumo, dėl kurių nė vienas negalime būti tikras - kad sveiki ir pajėgūs dirbsime iki gilios senatvės. Viena vertus, kraštutinumai ir kritikos strėlės yra už tai, kad per mažai pervedama į antros pakopos pensijų fondus. Kita vertus, keistoka girdėti prieš pensijų kaupimo sistemos tobulinimą oponuojančius socialdemokratus, kurie 2004 m. ir davė startą pensijų reformai.

Manau, tai laikinas reiškinys. Šios kadencijos Seimui baigiant savo darbą kilo politinių emocijų. Norisi tikėti, kad atsakingi politikai toliau formuos ir spręs pensijų sistemos iššūkius. Tai nėra kokios nors politinės užgaidos, tai - ekspertų giliai pamatuoti, pasverti ir apskaičiuoti sprendimai. Lieka klausimas, kaip sklandžiai ir kaip laiku Lietuva tai darys, kad nereikėtų kaip kai kurioms Pietų Europos valstybėms padaryti staigių sprendimų. Šiandien turime galimybę palaipsniui ir nuosekliai įgyvendinti, kas jau pradėta, be kažkokių radikalių ir staigių permainų.

- Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų punktai prieštarauja Konstitucijai ir įstatymui. Kada šį „broką“ numatoma ištaisyti?

- KT pasisakė, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų punktai, kuriuose nustatytas vienintelis pašalpų išmokėjimo būdas ir kreipimosi dėl pašalpos senaties terminas prieštarauja Konstitucijai, nes nenustatyti įstatymu. Todėl numatoma nuostatas dėl socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo perkelti į įstatyminį reguliavimą. Įstatymo projektas parengtas ir dar šiais metais planuojama pateikti Seimui Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas.

- Darbą baigianti Vyriausybė vėl demonstruoja dosnumą pensininkams - siūloma kompensuoti per krizę nurėžtas jų išmokas. Tai esą jau būtų galima padaryti nuo 2014 m. Iš kur tam planuojama gauti lėšų?

- Tai, kad sunkmečiu sumažintos pensijos turi būti protingai ir teisingai kompensuotos ne kartą yra išaiškinęs KT. Todėl Vyriausybė dar 2010 m. liepą patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, tai yra pensijos bus pradėtos kompensuoti tuomet, kai ir „Sodros“, ir valstybės biudžetų situacija leis pradėti ir įvykdyti kompensavimą. Vyriausybės nuomone, pensijos turėtų būti kompensuojamos jas didinant taip, kad per 5 metus nuo kompensavimo pradžios vidutinė pensija būtų ne mažiau kaip 5 proc. didesnė už vidutinę 2008 m. pensiją. Taip pat numatomas spartesnis pensijos didinimas vyresnio amžiaus ir dirbusiems pensininkams. Kitaip tariant, jiems būtų kompensuojama greičiau.

Iš kur lėšos? Ekonominė situacija valstybėje gerėja, tad įvertinę finansines galimybes, tesime senjorams duotus pažadus ir kompensuojame pensijas. Taigi senjorams duoti pažadai yra tesimi ir šiais metais pradėtas pensijų atkūrimas tęsiasi - pamažu grįžtama prie 2009 m. išmokų lygio. Nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo atkurtos socialinio draudimo pensijos, mokamos iš „Sodros“ biudžeto, rugsėjį atkurtos valstybinės pensijos dirbantiems šių išmokų gavėjams (papildomai nemažinama dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo), o birželio mėnesį visiškai baigtos kompensuoti nepriemokos 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams.

Be to, Seime pradėtas svarstyti Ministrų Kabineto siūlymas kartu su kitų metų Valstybės biudžeto patvirtinimu nuo 2013 metų sausio 1 d. grąžinti į ankstesnį lygį valstybines pensijas tremtiniams, laisvės kovų dalyviams, politiniams kaliniams, kitiems nukentėjusiems asmenims. Jei tam būtų pritarta, šie žmonės nuo kitų metų gautų tokias pensijas, kokios buvo mokamos iki jas laikinai sumažinant, kaip ir kitiems pensijų gavėjams.

Šie žmonės yra nusipelnę mūsų šaliai, visi jie yra garbaus amžiaus senjorai, o šios pensijos jiems yra tarsi valstybės garbės skola.

- A. Kubilius nerimauja, kad nauja valdžia gali nebaigti pradėtų įgyvendinti strategiškai svarbių energetikos projektų. Ar nemanote, kad taip nutiks ir su socialinės apsaugos sritimi?

- Aš irgi nerimauju. Man taip pat neramu, kad gali būti numarinti svarbūs projektai ar reformos, pradėti socialinės apsaugos srityje. Tikiuosi, kad bet kokie sprendimai bus priimami atsakingai, įvertinant ekonomines, socialines ir moralines aplinkybes.

Noriu pabrėžti, kad per pastaruosius trejus metus pradėtos pertvarkos socialinės apsaugos, socialinio draudimo, rūpybos, užimtumo skatinimo srityse yra labai svarbios ir būtinos, kurios padėjo nuo ekonominių sukrėtimų neapsaugotą socialinės apsaugos sistemą prikelti naujam gyvenimui. Pradėtos reformos yra įsibėgėjusios, jos sėkmingai tęsiamos, su jomis susiję projektai - irgi. Būtų tikrai labai gaila, jei naujasis ministras jas nuspręstų nutraukti. Be to, socialinė ir ekonominė situacija irgi reikalauja vykdyti reformas, todėl tolesnis socialinės apsaugos reformavimas yra neišvengiamas.

Bijau, kad gali būti bandoma numarinti sėkmingai pradėtą pensijų sistemos reformą, ypač kalbant apie mūsų inicijuotas naujoves ir siūlymus dėl privataus pensijų kaupimo. Nuolat jautėme opozicijos įtaką ir norą sužlugdyti šiuos mūsų projektus, kad jie nevirstų realybe, o greičiau priešingai - nugultų stalčiuose ir būtų pamiršti. Tuo nesunku įsitikinti ir, pavyzdžiui, atidžiau pasiklausius socialdemokrato Algirdo Syso kalbų apie „Sodrą“, pensijų sistemos reformą. Keista tik tai, kad socialdemokratai prieštarauja savo pačių sprendimams, priimtiems įgyvendinant ankstesnę pensijų reformą, kuomet į Lietuvą buvo atvesti pensijų fondai. Dabar jie patys nori juos išnaikinti, nušluoti nuo žemės paviršiaus. Argi tai logiška? Atvesti į Lietuvos rinką pensijų fondus - naują užsienio kapitalą - ir po kelerių metų jį sunaikinti? Taip, sutinku, pensijų kaupimo sistema nėra tobula, bet ją būtina tolinti, padarant taip, kad ji būtų kur kas naudingesnė žmogui, garantuotų jam didesnę kaupiamos pensijos dalį, t.y. keičiant ankstesnę tvarką, priimtą socialdemokratų. Ką mes jau ir pradėjome daryti - keisti galiojančią sistemą, priėmėme atitinkamus sprendimus, svarbu ir toliau užtikrinti, kad pensijų fondus administruojančių bendrovių gaunama nauda mažėtų, o žmonių, juose kaupiančių papildomą pensijos dalį, daugėtų.

Mano, kaip ministro, iniciatyva, startavo unikali programa bendruomenėms, kurios tikslas - sustiprinti bendruomenių vaidmenį, sprendimų galias perduodant vietos bendruomenei, kraštui svarbius klausimus spręsti piliečiams, dalyvauti jų įgyvendinime. Šiai programai įgyvendinti 2012 m. skirta 8 mln. litų. Metų pabaigoje matome ir ženklių pokyčių - bendruomenės su užsidegimu įgyvendino ir dar įgyvendina suplanuotus projektus. Dažniausiai tai projektai, susiję su aplinkos gražinimu, bendros gerovės gerinimu. Tikiuosi, kad šis projektas nebus palaidotas. Ši iniciatyva labai suvienijo bendruomenių atstovus bendriems tikslams, juos sutelkė, žmonės labai palankiai vertina šią naujovę.

- Kalbėjausi su jumis vos tik pradėjus eiti socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas. Simboliška, kad kalbame dabar, kai paliekate ministro postą. Kokį darbą įsivaizdavote prieš ateidamas ir kiek tai atitiko realybę?

- Eidamas dirbti ministru žinojau, kad šioje srityje yra daug problemų, bet kad jų tiek daug - negalėjau įsivaizduoti. Iš išorės nesimato visų sunkumų, tik dirbant tiesiogiai galima viską realiai pamatyti ir įvertinti tikruosius problemų mastus. Išties tai buvo sudėtingas laikotarpis, jį padiktavo ir tuo metu labai smarkiai žemyn krintanti ekonomika, ji smuko daugiau kaip 15 proc. Tokį krizės gilumą buvo sudėtinga numatyti.

Paprastai kalbant, socialinės apsaugos sistema tuo metu buvo labai nusilpusi, ją reikėjo kuo skubiau gydyti, o šalinant kai kurias ligas - net operuoti. Joje buvo daug įsisenėjusių, įsišaknijusių problemų, kurios nebuvo sprendžiamos metų metais ir jau reikalavo pokyčių.

Todėl dabar Lietuvai pamažu išbrendant iš krizės, gerėja ir situacija socialinės apsaugos srityje. Šiandien ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad socialinė apsauga stiprėja, kasdien ji vis stipresnė ir stipresnė. Tai pasiekti padėjo laiku priimti tinkami sprendimai. Taisosi finansinė „Sodros“ padėtis, daugįja dirbančių žmonių, mažėja nedarbas, ypač jaunimo, retėja ir socialinių pašalpų gavėjų gretos, nes vis daugiau žmonių pritaria socialinio teisingumo siekiui, aktyviai įsitraukia į darbo rinką. Prie gerėjančios situacijos prisideda ir Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinami projektai, kurie padeda žmonėms sėkmingiau integruotis socialiniame gyvenime. Pavyzdžiui, galime pasidžiaugti, kad ES parama padėjo daugybei žmonių: 165 tūkst. darbuotojų kėlė savo kvalifikaciją, 30 tūkst. bedarbių įgijo profesiją, daugiau kaip 18 tūkst. žmonių, buvusių socialinėje atskirtyje, sulaukė pagalbos, buvo sukurtos darbo vietos specialistams, dirbantiems su projektų dalyviais, o sunkmečiu darbą susirado daugiau kaip 70 tūkst. bedarbių, dalyvavusių projektuose.

Apibendrinamas galiu pasakyti, jog esu tikras, kad pavyko nuveikti nemažai svarbių reikšmingų darbų Lietuvos žmonėms, pradėjome iš pagrindų pertvarkyti silpną socialinės apsaugos sistemą, mažinome šešėlį, skatinome žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų ar „juodų“ pajamų, keitėme žmonių požiūrį į socialinės apsaugos ir rūpybos sritis, nes dauguma buvo įpratę būti išlaikytiniais, o ne dirbančiaisiais. Manau, kad nueiti pirmuosius žingsnius, praminti šiuos kelius pavyko gerai.

-Ko nespėjote padaryti? Kokius pagrindinius savo nuveiktus darbus išskirtumėte? Kas nepavyko?

- Išskirčiau sėkmingai startavusią pensijų sistemos reformą, piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, kurios niekas imtis nesiryžo ištisus dešimtmečius, pavyko sumažinti jaunimo nedarbą, nors buvome už tai kritikuojami. Jis mažėja sparčiausiai ES - „Eurostat“ duomenimis, jaunimo iki 25 m. nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai ES - 7,7 proc., lyginant šių metų liepos ir 2011 m. liepos duomenis. Pavyko suvaldyti ir augusį nedarbą. Dabar darbo rinkoje vyksta teigiami pokyčiai. Mažėjimo tendencijos fiksuojamos daugiau kaip metus. Štai per pastaruosius dvejus metus nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. rugpjūčio bedarbių skaičius sumažėjo 122,3 tūkst. Pavyko užtikrinti, kad visas socialines išmokas sunkmečiu žmonės gautų laiku, kad jos nevėluotų, kaip tai buvo nutikę Rusijos ekonominės krizės metu.

Kaip jau minėjau, startavo unikali programa vietos bendruomenėms, kurios tikslas - sustiprinti bendruomenių vaidmenį, jų galias priimant bendruomenei, kraštui svarbius sprendimus, dalyvaujant jų įgyvendinime.

- Ko palinkėtumėte savo įpėdiniui? Ką realiausiu iš būsimųjų valdančiųjų matote?

Kaip žinoma, SADM pagal šios dienos prognozes ir koalicijos sutartį atitenka „darbiečiams“.

- Apie vardus, pavardes tikrai nenorėčiau kalbėti, gal daugiau būčiau linkęs sakyti, koks, mano nuomone, žmogus turėtų šiuo laikotarpiu ateiti ir vadovauti. Palinkėčiau kantrybės, ištvermės, įžvalgumo, nebijoti rizikuoti ir mūru stoti už savo kuruojamą sritį, žmones, nevengiant ir nebijant sakyti tiesos, kuri toli gražu ne visada yra maloni. Socialinės apsaugos ministras turi būti bendradarbiaujantis. Jis - žmonių draugas, globėjas, jis turi ieškoti būdų padėti vargstantiems ir, žinoma, juos surasti. Jo rūpestis - padėti žmonėms ant kojų atsistoti, užtikrinti, kad reikiamas išmokas laiku gautų tie žmonės, kurie jas turi gauti, kad būtų kuo daugiau socialinio teisingumo. Taip pat palinkėčiau pamatyti kuo daugiau pačiam, tai yra plika akimi, užuot tikėjus tuo, ką sako kolegos, specialistai, daugiausiai dirbantys su dokumentais ir nematantys tikrosios padėties. Kitaip tariant - pačiam pačiupinėti problemą, nes tokiais atvejais lengviau priimti tinkamus sprendimus.

Jei žinočiau, kas užims mano vietą, šiandien daugiau laiko skirčiau ne vien tiktai „popieriniam“ arba formaliam perdavimui, bet daugiau siekdamas perteikti ir perpasakoti dalykus, kuriuos svarbu žinoti pradedant vadovauti tokiai sudėtingai ministerijai, kurioje susipina viso žmogaus gyvenimo sritys - nuo gimimo iki mirties. Realus gyvenimas matuojamas ne pažymomis ar ataskaitomis.

- Esate išrinktas į Seimą, ministru nebūsite. Kokioje srityje matote savo tolesnį darbą?

- Pasiūlymą dirbti pateikė rinkėjai, išrinkdami į Seimą. Aš nesu vienas. Aš - komandos žmogus. Dirbsiu vienoje didžiausių Seimo frakcijų. Natūralu, kad savo žinias, išmanymą, galimybes ir gebėjimus derinsiu su kolegų situacija ir pasitaręs su bendraminčiais apsispręsiu, kuriame komitete dirbsiu. Manau, kad ne tiktai socialinės apsaugos srityje, kurioje teko pastaruosius metus dirbti. Yra sričių, kur jaučiuos esąs pakankamai kvalifikuotas - seniau yra tekę dirbti Seimo Audito komitete, net jam vadovauti.

- Ateidamas dirbti į šią ministeriją į panašų klausimą, kodėl čia einate, atsakiau labai trumpai: yra žodis „reikia“. Kaip žmogus, ieškantis ir siekiantis pasitikėjimo tais, kuriems ir dirbau šį darbą, manau, jei Tėvynė pašauks, tai būtinai ir dirbsiu man patikėtą darbą.

- Patirtimi - taip. O finansiškai - ne, bet ir neturėjau tokių tikslų.