Paštuvos šventos Barboros bažnyčia supleškėjo gegužės 9-osios naktį. Kulautuvoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos maldos namai sudegė spalio 4-osios paryčiais.
Klausimai, kodėl kilo gaisrai, ar bažnyčios tikrai buvo padegtos ir kas tai padarė, iki šiol neduoda ramybės žmonėms.
Vieni prisimena liudininkų parodymus, neva keli žmonės matę dar po pirmojo bandymo rugsėjo 24-ąją padegti Kulautuvos bažnyčią nuo jos nubėgančius du žmones ir nuvažiuojantį mėlyną automobilį. Gyventojai piktinasi, neva policija į šiuos liudijimus nekreipianti dėmesio.
Kiti labiau linkę tikėti, kad pareigūnai sučiupo tikrąjį padegėją Darių Burneikį. Tačiau abejoja, ar jis tikrai, kaip bando parodyti teisme, serga psichikos liga.
Teliko molinga plynė
Nelaimės apaugo gandais ir versijomis ir dėl to, kad abiejų bažnyčių klebonas Šarūnas Petrauskas ilgai vengė atvirai bendrauti su žiniasklaida.
Pasidomėjome, kur nuo gaisro nukentėjusių parapijų žmonės meldžiasi dabar ir ar ketinama atstatyti šventoves.
„Nuošali buvusi Pušyno gatvė, kurioje stovėjo bažnyčia, po gaisro tapo pagrindine. Kur beeitų, Kulautuvos gyventojai vis pasuka ja, tyliai pastovi prie šventoriaus vartų.
Atvyksta ir kauniečių. Jiems tikriausiai smalsu pamatyti nelaimės vietą“, – kalbėjo laikinai Kulautuvos seniūnės pareigas einanti Dalia Šiušienė.
Dabar sudegusios bažnyčios vietoje tebestyro mūriniai pamatai. Molinga dirva, kurioje stovėjo pastatas, rūpestingai sutvarkyta.
Altoriaus vietoje į žemę įsmeigtas nedidelis baltas kryžius. Padėtos kelios žvakės.
Gaisravietėje laikė mišias
Po nelaimės praėjus kelioms dienoms čia dar styrojo medinės bažnyčios sienų likučiai. Buvo išlikusios ir grindys.
Gyventojai aptraukė sienų likučius plastikine plėvele – sukūrė improvizuotą stogą.
Taip darė dėl to, kad mišias tarp bažnyčios degėsių Kulautuvoje aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Po simbolinio atsisveikinimo maldos namai buvo visiškai išardyti.
Glaudėsi kultūros centre
Gyventojai plovė suodžių nugulusius takus aplink bažnyčią. Ardė likusius sienojus ir grindis bei sprendė, ką daryti toliau.
„Sušaukėme gyventojų susirinkimą.
Sprendėme, kur galėtume burtis, melstis. Laikinais maldos namais sekmadieniais virto Kultūros centras.
Jame per mišias susirenka per 100 gyventojų. Tačiau kai kurie žmonės nori pasimelsti kasdien.
Todėl sukome galvas, kaip tokią galimybę suteikti“, – pasakojo D.Šiušienė.
Gyventojams kilo mintis atkurti kelis seno Basųjų karmeličių ordino vienuolėms priklausančio pastato kambarius. Dabar ten kasdien verda statybos darbai.
Subūrė savanorių komandą
Senas medinis pastatas miestelio centre priešais seniūniją jau kelerius metus stovėjo apleistas. Nusprendus čia įkurti vietą maldoms, suburti savanorių statybininkų komandą pasišovė miestelio senbuvis Vaclovas Gabrilavičius.
„Pakviečiau visus, kas norėjo prisidėti prie darbų. Susirinko 7 vyrų komanda. Daugiausia – pensininkai. Bet atsirado ir jaunesnių vyrų. Esame skirtingų profesijų, tačiau visi savo rankomis pasistatėme namus. Tai ir šį namą suremontuoti pajėgsime“, – pasakojo V. Gabrilavičius.
Statybininkais virtę Kulautuvos gyventojai jau apšiltino didesnio kambario, kuriame ir vyks mišios, sienas. Dabar jas kala plastikinėmis dailylentėmis.
Baigus darbus, viename patalpos gale atsiras altorius. Kitas galas bus skirtas įsitaisyti nedideliam bažnyčios chorui. Vyrai mano, kad naujuose laikinuose maldos namuose tilps visi norintys.
„Darbus baigsime iki gruodžio“, – optimizmu švytėjo statytojai.
Panaudojo bažnyčios grindis
Įrengti laikinus maldos namus pinigų žmonėms davė klebonas.
„Lėšų buvo sukaupta bažnyčioje ketinant įrengti signalizaciją. Taip pat pinigų žmonės aukoja ir per mišias. Visos lėšos dabar pirmiausia ir naudojamos laikinai bažnyčiai įkurti“, – pasakojo seniūnė.
Rengdami patalpas pamaldoms gyventojai panaudojo ir išlikusias senosios bažnyčios grindis. Jų lentomis sutvirtino stiklo vatą, kuria apšiltino kambario sienas.
Kulautuvos gyventojai tiki, kad ateityje jiems pavyks atstatyti bažnyčią.
„Kai tiksliai apskaičiuosime, kokių maldos namų reikia ir kiek statybos gali kainuoti, žmonės ketina prisidėti aukomis. Kulautuvoje gyvena ne vienas turtingas žmogus, pažadėjęs paremti statybas“, – tvirtino miestelio seniūnė.
Netektis vis dar skaudina
Nors naujai rengiami maldos namai gyventojams suteikia optimizmo, bet patirtas sukrėtimas dėl sudegusios bažnyčios vis dar skaudina.
„Dirbdami papokštaujame, pasijuokiame. Bet prisiminę gaisrą vėl patiriame baisias emocijas“, – pasakojo vienas iš naujų maldos namų kūrėjų Donatas Sutkevičius.
Vyras gimė ir užaugo Kulautuvoje, vaikystėje senojoje bažnyčioje patarnaudavo mišioms, joje meldėsi visą gyvenimą.
„Sudegusi bažnyčia visiems mums buvo didelė netektis. Širdį vis dar skauda“, – neslėpė buvęs agronomas.
Panašiai kalbėjo ir Kulautuvoje gyvenanti Violeta Vingrienė. Moteris su kaimynėmis tvarko būsimų maldos namų aplinką.
„Besidarbuojantys žmonės vis svarsto, kodėl bažnyčia sudegė. Jiems šis faktas dar skaudus, todėl visi turi savų versijų, abejonių“, – prisipažino moteris.
Tačiau, pasak miestelio gyventojų, nelaimė juos suvienijo.
„Kaimynai ėmė šilčiau bendrauti, tartis dėl bendrų problemų ir reikalų“, – sakė D. Sutkevičius, o jam linksėdami pritarė susibūrę kaimynai.
Degėsius saugojo ir naktimis
Paštuvoje gyvenimas taip pat po truputį grįžta į savo vėžes.
Kai bažnyčia sudegė, policija ėmėsi tyrimo ir kurį laiką neleido išardyti pastato liekanų. Žmonės pasikeisdami dienomis ir naktimis budėjo, saugojo šventovės likučius.
Po mėnesio susibūrę drauge su greta gyvenančiomis basųjų karmeličių vienuolėmis išardė likusius nuodėgulius. Buvusios medinės bažnyčios vietoje nebeliko net pamatų.
Plyną lauką žmonės užsėjo žole, kuri iki rudens spėjo sudygti ir sužaliuoti.
Netekę maldos namų, tikintieji melstis renkasi Basųjų karmeličių vienuolyne.
Šis ordinas pasižymi ypač uždaru gyvenimu, turi patalpų, kuriose negali lankytis pasauliečiai. Tačiau po nelaimės vienuolės maloniai sutiko skirti salę ir kaimynystėje gyvenantiems žmonėms.
Susitarta, kad melstis vienuolyne pasauliečiai galės bent dvejus metus.
Taip pat vietos gyventojai buriasi ir greta vienuolyno bei buvusios bažnyčios veikiančiuose parapijos namuose. Ten vyksta ir atsisveikinimas su išėjusiaisiais, ir krikštynos.
Sudarė atstatymo komitetą
Batniavos seniūnas Vytautas Astromskas sakė, kad Paštuvos žmonės bažnyčią svajoja atstatyti. Iš vietinių specialistų seniūnija sudarė komitetą, kuris renka žinias, ko nori žmonės, tariasi su bažnyčios atstovais ir įvairiomis institucijomis.
„Atstatyti bažnyčią – ilgas procesas. Įvykių neskubiname. Darbams norime gerai pasirengti. Žmonės kuria ateities planus ir gydosi sielos žaizdas, patirtas dėl bažnyčios netekties“, – sakė V. Astromskas.
Žmonės turi teisę abejoti
„Laikinajai sostinei“ pradėjus domėtis, kaip ir kuo šiomis dienomis gyvena Kulautuvos miestelio gyventojai, klebonas sutiko atsakyti į kelis klausimus.
– Kulautuvoje žmonės vienas per kitą svarsto įvairias bažnyčios sudegimo aplinkybių versijas. Pareigūnai sulaikė įtariamą padegėją. Ar manote, kad tikrasis kaltininkas tikrai sučiuptas? – paklausėme Š. Petrausko.
– Žmonės turi teisę turėti savo nuomonę ir abejoti pareigūnais. Tokios abejonės turėtų paskatinti policiją tyrimą atlikti nuodugniai.
Aš su pareigūnais pradėjau bendradarbiauti dar po pirmojo bandymo padegti Kulautuvos bažnyčią. Naktimis negalėdamas užmigti sugalvojau 11 nelaimės versijų. Visas jas esu pateikęs policijai.
Kokios jos – atskleisti negaliu, nes tyrimas tebevyksta. Manau, policija, dirbdama savo darbą, turėtų išnagrinėti visas versijas ir iš jų padaryti teisingas išvadas. Man belieka tikėti šios institucijos išvadomis.
– Jei įtarimai, kad bažnyčias padegė sulaikytasis Raudondvario gyventojas D. Burneikis, pasitvirtins, ar galėsite jam atleisti?
– Pyktis yra destrukcija. Jei tas žmogus kaltas, pykti ant jo negalėsiu. Man to žmogaus nuoširdžiai gaila.
Noras ką nors niokoti išsiveržia iš gilaus vidinio skausmo ar ligos. Kiekvienas žmogus yra pažeistas nuodėmės ir tai pasireiškia įvairiai. Gaila, kad šiuo atveju tai skaudžiai palietė mano parapijų žmones.
– Ar netekę bažnyčių žmonės apie savo išgyvenimus dalijasi? Ar nesusvyravo jų pasitikėjimas ir jumis?
– Specialiai apie savo skausmą žmonės nepasakoja. Tačiau kalbėdami buitiškiausiomis temomis staiga prasitaria, kad dėl bažnyčių netekties skaudžiai išgyvena. Jaučiu, kad žmonės jaučiasi pažeidžiami, nesaugūs.
Tačiau jei parapijiečiai ir toliau aukoja, dalijasi norais atstatyti bažnyčias, tariasi, kaip gyventi ir kur melstis toliau, manau, kad pasitikėjimo ir tikėjimo neprarado.
Maldos namų reikia abiem gyvenvietėms
Darius Chmieliauskas
Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas ryšiams su visuomene
„Arkivyskupijoje vyko posėdis, kuriame buvo svarstoma, ką daryti, kad Kulautuvos ir Paštuvos žmonės nesiglaustų laikinuose maldos namuose.
Kulautuvos parapija yra gana didelė. Jos gyventojams bažnyčia labai reikalinga. Šiek tiek geresnė padėtis Paštuvoje, nes čia veikia vienuolynas, yra parapijos namai. Tačiau arkivyskupija mano, kad naujus maldos namus turi turėti abi gyvenvietės. Bažnyčios bus statomos. Tačiau atstatymo darbai užtruks.
Taip pat su bažnyčių klebonais kalbėtasi ir apie įvairiapusės maldos namų apsaugos sustiprinimą. Su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistais tariamasi, kur kokios apsaugos nuo gaisrų reikia.“
Bažnyčių turtas rūpi ir vagims
Bažnyčios kenčia ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo ilgapirščių.
2011 metų sausį iš Palemono Švenčiausiosios Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios dingo dvi monstracijos. Jos laikomos vienais brangiausių ir meniškiausių katalikų liturginių reikmenų. Nuostolis įvertintas 2 tūkstančiais 150 litų.
2011 metų liepą iš Palemono bažnyčios aukų dėžutės dingo pinigai.
2010 metų kovą vagis įsibrovė į Kauno Šilainių Šventosios Dvasios bažnyčią ir pavogė garso aparatūrą, kurios vertė 500 litų.
2010 metų gegužę buvo pavogta varinė šventų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos palangė.
2008 metų liepą Kauno rajone, Margininkų kaime, išlaužus bažnyčios duris ir apgadinus langą, pavogtas šventoms mišioms skirtas vyno butelis. Nuostoliai – 916 litų.
2003 metų gruodį Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje išdaužus vitražo langą pavogta aukų dėžutė su 100 litų. Vitražui atnaujinti bažnyčia išleido 1 tūkstantį litų.
Įtariamasis jau sulaikytas
Pareigūnai sulaikė Raudondvaryje gyvenusį Darių Burneikį, įtariamą Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčių padegimu. Vyras taip pat prisipažino, kad rugsėjo 28 – spalio 1 dienomis suplėšė du – švento Kazimiero ir „Jėzaus širdies“ paveikslus. Jie kabėjo Aukštosios Panemunės Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčioje.
