Į viršų pakilo betono dulkių debesis, ir dvi tilto dalis jungusios masyvios gelžbetonio konstrukcijos krito į vandenį. Jas vėliau ketina išgriebti ir krante susmulkinti tilto rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė „Kauno tiltai“.
Šalia tilto susispietę smalsuoliai didelės sprogimo bangos nepajuto, tik po trenksmo ėmė kaukti automobilių signalizacijos.
Šis sprogdinimas sulaukė nemažo kauniečių susidomėjimo. Palaikyti tvarkos buvo atvykę policijos pareigūnai, jie smalsuoliams neleido per arti prieiti prie sprogdinamo tilto. Nors buvo baimintasi, kad sprogimo banga gali išdaužyti aplinkinių namų langus, nuostolių pavyko išvengti.
Sprogimą stebėjo ir politikų būrelis.
Susprogdinus vidurinį tilto segmentą Panemunės tilto laukia dar bent penki sprogdinimai, bus ardomos konstrukcijos, kurių kitaip demontuoti nepavyks.
Iki metų pabaigos darbininkai išardys dabartinio tilto perdangą ir paliks tik dalį kolonų. Per kitą darbų etapą bus rekonstruojamos atramos, o vėliau ant jų bus sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga.
Vietoj išardytų senų konstrukcijų žadama nutiesti platesnį bei modernesnį naują tiltą, jungsiantį Panemunės ir Šančių rajonus.
Žinomas Lietuvos tiltų specialistas, kelių statybos inžinierius Henrikas Kebeikis tikino, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje tai jau antrasis tilto sprogdinimas.
Pirmasis vyko 1966 metais Alytuje, kai buvo atstatomas A. Juozapavičiaus tiltas ir reikėjo sugriauti pusiau skilusią tilto atramą. Tąkart neapsieita be intrigos, prieš pat sprogdinimą atramoje rasti kariškių palikti sprogmenys, juos teko neutralizuoti.
Pasak H. Kebeikio, Panemunės objektas tarnavo palyginti trumpai, vos 55 metus, nes buvo netinkamai prižiūrimas. Anot tiltų specialisto, išardymui pasmerktas statinys neturi nei istorinės, nei kitos išliekamosios vertės.
Ilgą laiką į kurortinį Panemunės rajoną per Nemuną vedusio tilto nebuvo. Jį per Pirmąjį pasaulinį karą pastatė Vokietijos kareiviai.
„Tai buvo medinis tiltas, o 1928 metų balandžio 1-ąją jį potvynis tiesiog nunešė. Vėliau jis atstatytas, šį kartą iškilo jau metalinis“, - pasakojo inžinierius H. Kebeikis.
Kurį laiką stovėjęs metalinis tiltas vėl susidūrė su gamtos stichija, per potvynį buvo sugriauta viena jo santvara. Ji nugabenta į Saločių miestelį, ten stovi iki šiol. Suremontuotas Panemunės tiltas per Nemuną stovėjo iki Antrojo pasaulinio karo, kai jį susprogdino besitraukiantys nacių kareiviai.
Susisiekimui tarp Kauno Panemunės ir Šančių rajonų tąkart skubiai buvo nutiestas vadinamasis „beždžionių“ tiltas per Nemuną. Juo eiti galėjo tik pėstieji. Tiltas stovėjo vos dvejus metus.
„Dabartinis tiltas buvo pradėtas statyti 1954 m., o baigtas 1957 m. Dėl labai blogos, menkos priežiūros tapo nebetinkamas naudoti. Tokį objektą reikia statyti ir prižiūrėti taip, kad jis stovėtų mažiausiai 100 metų“, - lrytas.lt pasakojo H. Kebeikis.
Naujasis tiltas bus panašus į sumontuotą Druskininkuose. Tai upę kirsianti gigantiška metalo konstrukcija, ji bus montuojama ant kranto ir vėliau užtraukiama ant atramų, kurias ketinama sustiprinti gręžtiniais poliais. Taip pat bus palikti trys senojo tilto taurai (atramos, sustiprintos piliastrais), o du ketinama nugriauti. Naujasis Panemunės tiltas per rekonstrukciją bus išplatintas iki keturių eismo juostų.
Taurai bus sustiprinti ir praplatinti, kad tiltas galėtų būti platesnis. Visas tiltas bus metalinis, panašus kaip ties Lampėdžiais esantis tiltas per Nemuną. Ant metalo konstrukcijos bus dedamos gelžbetonio plokštės.
Uždaryti tiltą bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai pradėjo ruoštis dar balandžio pabaigoje. Vasarą buvo atliekami tilto ardymo darbai – išmontuojami apšvietimo stulpai, nuimami šviestuvai, ardoma danga, nuimamos tilto tvorelės.
Naujojo Panemunės tilto statybos kaina siekia 102 mln. litų. Kauno savivaldybė skirs 30 proc. šios sumos.
Šiais metais statybų pradžiai 4,7 mln. litų buvo skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Vyriausybė yra priėmusi protokolinį nutarimą, įpareigojantį Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų.
