Tačiau taip gaminant pašarus prireikia nemažai polietileno plėvelės. Šienainio ritinys apvyniojamas net šešiais plėvelės sluoksniais. Daug plėvelės reikia ir siloso gamybai. Tada dėl jos kiekio niekam galvos neskauda, bet pavasarį, kai jos susikaupia šimtai tonų, ji kelia rūpesčių.
Pastaruoju metu pastebimi ryškūs pavyzdingo panaudotos plėvelės tvarkymo pavyzdžiai daugelyje šalies rajonų. Ypač gerų rezultatų pasiekiama ten, kur žemdirbiai glaudžiai bendradarbiauja su verslininkais, panaudotos pakuotės perdirbėjais. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu gali būti Utenos UAB „Kibiras“ ir vietinių bei aplinkinių rajonų ūkininkų partnerystė.
UAB „Kibiras“ Utenos r., Nemeikščių kaime (3 km nuo miesto), įsikūrė prieš porą metų. Todėl galima sakyti, jog tai tik bepradedanti savo veiklą įmonė. Tačiau iš tikrųjų ji nuo pat pradžių dirba visu pajėgumu – keturiomis pamainomis. Tai nedidelė, turinti tik 30 darbuotojų, įmonėlė, sutalpinusi visus įrengimus dviejuose atskiruose nedideliuose pastatuose. Iš toliau sunku suprasti, kam jie skirti. Aplinkui tuos pastatus – didžiuliai kaupai įvairių atliekų, bet daugiausia polietileno plėvelės. Vienur ji sugrūsta į maišus, kitur palaida, sumesta į krūvas. Tiek tokių atliekų, ko gero, niekur nepamatysi.
Matant tokį vaizdą savaime kyla klausimas, susijęs su aplinkosauga. Tačiau įmonės vadovybė šalčiausiai pareiškia, kad ne tik aplinkosaugininkai, bet ir veterinarai ne kartą lankėsi, tikrino ir nieko blogo nepastebėjo.
„Pas mus nėra kenksmingų žaliavų, gamybai mes naudojame daugiausia šienainio ir siloso plėvelę, atsivežtą iš ūkininkų“, – pristatydama gamybos žaliavų resursus sakė UAB „Kibiras“ vadovė Rosita Kamarauskienė.
– Per metus surenkame daugiau nei 200 t polietileno plėvelės. Šiemet, kai atsirado galingesni pajėgumai, jau galime perdirbti 600-700 t polietileno plėvelės atliekų. Per parą perdirbame tris tonas. Be to, dar gaminame granules kitai įmonei, kuri gamina plėvelę. Tik kitokią, nes iš atliekų tokia pat negaminama, o norint perdirbti atliekas jas reikia labai švariai išplauti ir apdoroti. Mes iš ūkininkų panaudotos plėvelės gaminame kibirus, kubilus, sniego kastuvus, dėžutes.“
Vadovės teigimu, žaliavas, t. y. plastiko atliekas, įmonė surenka tiesiog iš ūkininkų kiemų.
„Mes paaiškiname, kaip tos plėvelės atliekos turi būti išrūšiuotos ir sudėtos. Turime atsiskaitymo su ūkininkais formas. Surenkame ne tik šienainio plėvelę, bet ir įvairius plastiko dirbinius. Mums svarbu, kad neparsivežtume nuodingų medžiagų“, – pasakojo apie apsirūpinimą žaliavomis R. Kamarauskienė.
Ant jos stalo – storokas segtuvas su klientų sąrašais. Ne pirkėjų, bet žaliavų tiekėjų ūkininkų. „Antanas Gimžauskas, Ona Pošiūnienė, Algimantas Vaskelis... Jie vietiniai, iš Utenos rajono. Bet mes kasmet lankomės pas Vidmantą Štrimaitį ir Adelę Adamonienę iš Kupiškio. Turime nemažai savo partnerių ūkininkų ir Molėtų rajone.
Šiose vietovėse mus pažįsta visi pakuotės atliekų turėtojai. Jie laukia atliekų surinkėjų, nes žino, kad ne tik išveš ūkį teršiančias atliekas, bet ir ne tuščiomis atvažiuos. Mes visada šeimininkėms nuvežame dovanų – kibirą ar kitokį ūkyje reikalingą gaminį“, – apie santykius su savo partneriais pasakojo R. Kamarauskienė.
UAB „Kibiras“ neturi problemų ir su realizacija, nepaisant to, kad kasmet pagamina apie 700 tūkst. kibirų ir apie 150 tūkst. kubilų. UAB „Kibiras“ gaminių galima pamatyti daugelyje mūsų šalies ūkinių prekių parduotuvių. Utenos kibirai išgarsėję, ko gero, taip pat plačiai kaip ir trikotažas. Susitikimo metu įmonėje, buvo ruošiama ūkinių kibirų siunta į Olandiją. Lietuviškus kibirus iš antrinių žaliavų taip pat perka latviai, estai, lenkai ir net vokiečiai.
Visą technologijos procesą prižiūri gamybos ir komercijos vadovas Napalius Kamarauskas. Pasak jo, plėvelė daugmaž jau būna išrūšiuota ūkininkų, bet čia ją dar griežtai pertikrina įmonės darbuotojai. Po to plėvelė metama ant konvejerio juostos ir keliauja į smulkintuvą. Darbuotojai jį vadina tiesiog malūnu. Bet jis ne sumala, o tik mažais skuteliais suplėšo. Tokiu pavidalu plėvelė patenka į didelę uždarą vonią, kur tarsi skalbyklėje švariai išplaunama. Paskui specialiame įrengime iš plėvelės išspaudžiama drėgmė ir iš šio paskutinio agregato krinta labai švari sausa žaliava.
„Gaminame šviesių spalvų ir juodus kibirus. Pirmieji – iš labai švarios masės, o juodi skirti ūkio reikalams, bet ne maistui laikyti. Į spalvotų ir baltų kibirų gamybą dedame daugiau pirminės žaliavos. Baltuose kibiruose galima ir pieną laikyti. Jų tinkamumą maisto produktams naudoti yra patvirtinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – didžiavosi įmonės gaminiais N. Kamarauskas.
Ir iš tikrųjų reikia sutikti su N. Kamarausku dėl UAB „Kibiras“ gaminių kokybės. 2011 m. Aplinkos ministerija buvo paskelbusi konkursą „Metų gaminys iš atliekų“. Pagrindinis šio konkurso tikslas buvo skatinti verslą ir pramonę imtis pakartotinos gamybos, t. y. perdirbus antrines žaliavas (atliekas) gaminti naujus gaminius.
Gaminiai buvo vertinami pagal nustatytus kriterijus. Jie turėjo atitikti deklaruojamo normatyvinio dokumento reikalavimus, kokios atliekos buvo naudotos jam gaminti, ar gaminys ir jo gamybos procesas yra ekologiški. Šio konkurso nugalėtoju buvo pripažinta UAB „Kibiras“ už iš plastmasės atliekų pagamintus kibirus ir kubilus.
„Ką ir bekalbėti, malonu buvo gauti medalį ir 7 tūkst. Lt premiją iš Seimo pirmininkės Irenos Degutienės rankų. Tas apdovanojimas sužadino dar didesnes aistras plėtoti atliekų panaudojimą antrinei gamybai ir taip prisidėti prie aplinkos švarinimo“, – sakė N. Kamarauskas.
