Žilvinui Šilgaliui įsiminė audringos, kartais komiškos diskusijos posėdžių salėje ir malonus bendravimas futbolo aikštelėje bei prie alaus bokalo su skirtingų politinių pažiūrų, bet aistringai sportą mėgstančiais kolegomis.
Trečiadienį pasibaigusios kadencijos Seimo nariai išgėrė atsisveikinimo taurę – dalis jų mažiausiai ketverius metus čia nebegers, nebevalgys ir nebesėdės posėdžių salėje su mandatais kišenėje.
Apie į praeitį greitai nugrimsiančius įspūdžius portalas lrytas.lt kalbėjosi su tais įstatymų leidėjais, kuriuos rinkėjai pasiuntė atgal, į jų senąsias darbovietes. Jiems teks keisti gyvenimo ritmą, galbūt ir įpročius. Jau neatsibus ryte ramūs, žinodami: ar eisi į darbą, ar ne – algą vis tiek mokės.
A. Nedzinskas net pražilo
Kartu su įvairumo į parlamentinę monotoniją įnešusiais „prisikėlėliais“ į Seimą patekusiam garsiam Lietuvos dainininkui Antanui Nedzinskui iškilo rimta problema: kaip saugiai, nesudaužius, iš Seimo viešbučio išgabenti vinilines plokšteles su lietuvių atlikėjų įrašais?
Paklaustas, kiek plokštelių jis turi, A. Nedzinskas atsakė – apie du metrus.
„Kolekcija verta ne vieno tūkstančio litų, nes yra daug mažai žinomų atlikėjų įrašų. Turiu net plokštelę, kurioje įrašyta garsinė dulkių siurblio „Audra“ reklama“, – savo turtu gyrėsi A. Nedzinskas.
Dainininkas-parlamentaras buvo kuklus ir nesigyrė per ketverius metus išvedęs Lietuvą iš krizės, bet mano, kad Seimo nariu jis dirbo ne blogiau, negu dainavo.
„Tai buvo labai sunkus, atsakingas, alinantis darbas. Gaila, bet daug žmonių dar mano, kad Seimo nario darbas yra lengvas, gauni gerą algą ir nieko neveiki. Jau praėjus mėnesiui po anų rinkimų kirpėjas mano galvoje pastebėjo žilų plaukų“, – sunkia politiko dalia guodėsi A. Nedzinskas, ne kartą per posėdžius pastebėtas įnikęs į kompiuterį.
A. Nedzinskui nė trupučio negaila palikti Seimo viešbučio: jo kambario langas buvo į rytus, todėl dieną tamsu, niūru.
„Grįždavau tik pernakvoti. Šiaip nesu išrankus gyvenimo sąlygoms, nes aštuonerius metus gyvenau studentų bendrabutyje“, – tikino A. Nedzinskas.
Seimo valgykloje jis irgi rinkdavosi studentiškus valgius: grikių košę su spirgučiais, makaronus, plovą. Tvirtas vyras teigė imdavęs tik vieną patiekalą: iš Seimo nario algos daug nepuotausi.
Politika, meilė ir neapykanta
Donalda Meiželytė sakė, kad tapusi Seimo nare ji iš pradžių patyrė šoką, kai radikaliai pasikeitė visuomenės dėmesys. Šypsenų ir plojimų nuolat lydima publikos numylėtinė, tapusi politike, sulaukė piktos, jos manymu, dažnai neteisingos, užgaulios kritikos.
Ji prisipažino, kad buvo akimirkų, kai pagalvodavo: kokio velnio aš čia lindau?
„Bet blogas emocijas atsverdavo dalykiškas bendravimas su tokiais, kaip ir aš pati - sąžiningais, veikliais, logiškai mąstančiais žmonėmis“, – sakė D. Meiželytė, kuri politikos scenos neketina palikti ilgam.
Ji žada dalyvauti savivaldos rinkimuose – Donaldos manymu, sprendžiant kasdienes miestiečių problemas galima nuveikti konkretesnius, labiau matomus darbus nei būnant Seimo nare.
Paklausta, kas labiausiai jai įstrigo iš šios kadencijos Seimo, D. Meiželytė šypsodamasi atsakė: „Tik jau ne Petro Gražulio akibrokštai, kaip galima būtų pamanyti. Labiausiai įstrigo Valdemaro Valkiūno pareiškimai. Jie tokie saviti, netradiciniai. Kai tik būdavo paskelbiama, kad prie tribūnos ateis V. Valkiūnas, salėje jau iš anksto pradėdavo ošti.“
Po posėdžio – futbolas ir alus
O štai Žilvinui Šilgaliui P. Gražulis buvo įsimintiniausias Seimo personažas.
„Smagu būdavo pažiūrėti, kaip jis draskosi, ypač jei būdavo kokiu nors kampu paliečiamas seksualinių mažumų klausimas. Daugelis kolegų piktindavosi jo elgesiu, bet man tik keldavo šypseną. Jis vėl pateko į Seimą, vadinasi, nebus nuobodu“, – teigė Ž. Šilgalis.
Jo manymu, šios kadencijos Seimas įrodė, kad Lietuvoje jau yra brandi demokratija, sparčiai pažengusi politinė kultūra: skirtingų, net priešingų politinių pažiūrų parlamentarai posėdžių salėje pliekiasi vos ne iki peštynių ir atrodo esantys aršiausi priešai, o privačioje aplinkoje puikiai sutaria, net tampa gerais draugais.
Liberalių pažiūrų Ž. Šilgalis po darbo dažnai žaisdavo futbolą, krepšinį su „tvarkiečiu“ Andriumi Mazuroniu, socialdemokratu Mindaugu Basčiu, Darbo partijos nariu Vydu Gedvilu.
Paspardę ar pamėtę kamuolį vyrai čiupdavo po bokalą alaus ir kalbėdavosi apie tai, apie ką kalba alų geriantys normalūs vyrai visame pasaulyje: apie moteris, automobilius ir sportą.
Skandalų bus ir ateityje
Net šešiolika metų parlamentaro duoną krimtęs Vytautas Bogušis tvirtino, kad šis Seimas buvo išskirtinis. Ir linksmąja, ir rimtąja prasme.
„Pirmąkart Lietuvos parlamentų istorijoje buvo atimtas Seimo nario mandatas - iš Lino Karaliaus. Buvo skandaliukų, brendžio kartais padauginta, buvo ir rimtų nemalonių skandalų, pavyzdžiui, dėl tariamo CŽV kalėjimo. Bet tautos atmintis trumpa, ankstesnių kadencijų Seime irgi būta triukšmo. Buvo ir mikrofonai laužomi, 1992-1996 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje rašytojas Vytautas Petkevičius net peilį išsitraukė ir smeigė į sieną“, – prisiminė parlamentinės veiklos veteranas.
V. Bogušis šios kadencijos Seimą įvertino kaip ryškiaspalvį, elegantišką ir ekstravagantišką. Daugiausia spalvų, jo nuomone, įnešė Arūno Valinsko kompanija.
„Mes, politikos senbuviai, į tuos menininkus iš pradžių žiūrėjome šnairomis. Bet dalis jų pasirodė protingi žmonės, puikiai integravosi. Tai pasakyčiau apie patį A. Valinską, D. Meiželytę, L. Kernagį. Netgi keistuolis A. Nedzinskas apsitrynė Seime, rado savo vietą“, – kalbėjo V. Bogušis.
Svarbiausiu ir įsimintiniausiu įvykiu V. Bogušis laiko nutarimą statyti Visagino atominę elektrinę bei kitus su energetine nepriklausomybe susijusius įstatymus.
Apibendrindamas pastarųjų ketverių metų Lietuvos politinę raidą V. Bogušis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė ištempė visą kadenciją.
„Naujasis Seimas irgi nebus ramus. Skandalai, turiu galvoje, balsų pirkimus, prasidėjo jam vos susikūrus“, – pastebėjo ilgametis Seimo narys.
