Taip tikimasi, kad suaugusiųjų neformalusis švietimas sulauks ne mažesnio dėmesio nei bet kuri kita švietimo sritis, o tuo pačiu bus užpildytos ir vaikų vietos tuštėjančių mokyklų suoluose.
Užsiėmimą, iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusį su tiesiogine darbine veikla, kaip numatyta įstatymo projekte, galės rinktis pats darbuotojas.
„Įstatymo projektas, paremtas Skandinavijos šalių patirtimi, pirmiausia sako, kad suaugusiųjų švietimas yra ne mažiau svarbus nei vaikų. Turime suprasti mokymosi visą gyvenimą svarbą – neformalus švietimas ugdo bendrąsias kiekvieno iš mūsų kompetencijas, kurios gali užkaišyti karjeros spragas“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos profesinio ir suaugusiųjų mokymo ekspertė Tatjana Babrauskienė.
Anot jos, kalbėdami apie uždaromas mokyklas, pamirštame, kad mokyklų bazės gali būti panaudotos suaugusiųjų neformaliam švietimui.
Pagal įstatymo projektą 5 darbo dienos, skirtos neformaliajam švietimui, būtų apmokamos arba iš specializuotų fondų, arba darbdavio sąskaita. „Tai bus įtvirtinta Darbo kodekse – teise mokytis užsienio kalbos galėsime naudotis kaip ir kasmetinėmis atostogomis“, – sakė T. Babrauskienė.
