Kas laukia ant politikos atsarginių suolelio atsidūrusios Liberalų ir centro sąjungos ir jos lyderių? Ar sugebės dar atsitiesti ne vienus metus valdžioje buvusi partija, ar nugarmės į politinę užmarštį?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško ne tik Seimo rinkimų rezultatus analizuojantys politologai, bet ir rinkėjų į užribį nublokštos partijos vedliai.
Pastaruoju metu dėmesio netrokštantys liberalcentristų vadai bendražygiams atsakymus turės pateikti netrukus.
Rinks naują vadovybę
Liberalų ir centro sąjungos tarybos posėdis rengiamas po kelių savaičių. Kol kas nežinoma, ar partijos lyderis Algis Čaplikas neteks posto, tačiau apsispręsta, kad suvažiavimas, kuriame bus sprendžiamas ir vadovybės likimas, vyks anksčiau, nei buvo planuota.
Dvejiems metams pirmininku išrinkto A. Čapliko kadencija baigiasi tik kitų metų gegužę.
Bet savo atsakomybę už nesėkmę per rinkimus pripažįstantis liberalcentristų lyderis mano, kad laukti kadencijos pabaigos būtų nelogiška.
Vis dėlto politikas tikino dar neapsisprendęs, kaip elgtųsi, jeigu jam būtų siūloma ir toliau likti vadovo poste: „Aišku, dėl rinkimų rezultatų kaip pirmininkas atsakomybę prisiimu, aš jos neslepiu. Yra kaip yra, tegul sprendžia partija.”
Jis taip pat nebuvo linkęs atskleisti planų, ką veiks pasibaigus kadencijai.
Priežasčių – virtinė
Nors A. Čaplikas įsitikinęs, kad vienos pralaimėjimo priežasties nėra, bet svarstė, kad labiausiai partijai galėjo pakenkti skandalas dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų: „Aiškiai matyti, kad su savo pozicija likome nesuprasti.”
Politiko teigimu, galėjo pakenkti ir per anksti pradėtas rinkimų vajus, ir tai, kad partijai nepavyko išsiskirti iš kitų.
„Tiesa ir tai, kad bene vieninteliai užnugaryje neturėjome jokios verslo grupės paramos, taip pat buvome kritikuojami už neatliktą renovaciją”, – vardijo A. Čaplikas.
Vis dėlto jis nebuvo linkęs laikyti didele klaida libelacentristų tuoktuvių su „prisikėlėliais”, kurių deleguotas Gediminas Kazlauskas vadovavo už daugiabučių namų renovaciją atsakingai Aplinkos ministerijai.
Gyvenimas pasirodė kitoks
Buvęs libralcentristų vadovas Gintautas Babravičius pripažino, kad pralaimėjimas dėsningas, o jo priežasčių – daug.
Politikas antrino, kad partijai pakenkė FNTT istorija: „Šis karas buvo priverstinis, bet turėjome dvi alternatyvas: elgtis taip, kaip pasielgėme, arba elgtis principingai ir išeiti iš valdančiosios koalicijos. Išėjo taip, kaip išėjo.”
Partijai, anot G.Babravičiaus, galėjo pakenkti ir kategoriška pozicija už atominę elektrinę. Juk „gyvenimas parodė, kad didesnė arba pakankamai didelė visuomenės dalis mano kitaip”.
Neketina išsiskirstyti
G. Babravičius pripažino, kad nuo partijos kai kurie rinkėjai galėjo nusigręžti ir dėl sprendimo susijungti su Arūno Valinsko kompanija.
Vienas liberalcentristų lyderių mano, kad jungtuvės su Liberalų sąjūdžiu būtų davusios daugiau naudos: „Iš to, kad į rinkimus ėjo skirtingu keliu, pralošė abi partijos, nes Seime sumažėjo liberalių partijų atstovų. Liberalų sąjūdžiui mūsų vis dėlto nepavyks praryti, nors viliojimų gausu.”
Politikas svarstė, kad prieš prezidento ar Europos Parlamento rinkimus partija gal dar nebus atsigavusi, bet savivaldos rinkimams pasiruoš rimtai.
„Rizikos nugarmėti yra, bet rinkimai nėra mirtis. Išsiskirstyti neketiname, kam nors pulti į glėbį – irgi.
Reikia pabandyti sukurti precedentą, kad ir rinkimuose pralaimėjusi partija gali ne tik išlikti, bet ir sulaukti savo naujos žvaigždžių valandos”, – kalbėjo liberalcentristas.
Ne vieną kelionę po įvairius pasaulio kraštus organizavęs dabartinis vidaus reikalų ministro Artūro Meliano patarėjas G. Babravičius, netekęs valdiško darbo, duoną užsidirbti tikisi iš šio savo pomėgio.
